Eurokomisaras A. Kubilius naujienų portalui tv3.lt tvirtino, kad G. Nausėdos pareiškimas, kad Lietuva įsipareigoja skirti 5–6 proc. nuo BVP gynybai, yra ambicingas.
„Prezidentas aiškiai išdėstė, kaip Lietuva gali didinti savo numatomas gynybos išlaidas, peržiūrėt kitas biudžeto išlaidų eilutes. Ir aš galiu tik pasveikinti tokį Lietuvos sprendimą ir rodyti jį kaip pavyzdį kitoms Europos Sąjungos šalims“, – tvirtino A. Kubilius.
Teks įtikinti EVT narius
Po prezidento pareiškimų, VGT priimtas sprendimas kai kuriems politikams pasirodė nerealus ir sunkiai įgyvendinimas. Be to, kilo klausimas, iš kur būtų galima paimti tiek pinigų.
„Aš tikrai negaliu pasakyti, iš kur Lietuvos valdžios atstovai – prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas – paims pinigų. Aš mačiau prezidento paaiškinimą, kaip jis mato galimybę tai finansuoti ir tas skambėjo solidžiai. Būtų galima peržiūrėti kitas išlaidas ir taip sutelkti reikalingus finansus.
Tuo tarpu premjeras kalba apie tai, kad tokį finansavimą galima būtų numatyti jau dabar, planuojant, kad iš Europos Sąjungos dar nesukurto fondo gynybos paramai būtų galima panaudoti nemažą lėšų skaičių. Toks planavimas gauti lėšų iš dar nesukurto fondo ir neturint sprendimų, kad tokie fondai apskritai bus kuriami, neatrodo labai solidžiai. Gali būti toks fondas sukurtas, bet tokį sprendimą priims ne komisaras Kubilius ir ne vienas prezidentas Nausėda. Tai bus tik tuo atveju, jeigu tam pritars visa Europos vadovų taryba (EVT), kurioje Lietuvą atstovauja prezidentas Gitanas Nausėda“, – akcentavo eurokomisaras.
A. Kubilius pabrėžė, kad specialaus fondo kūrimui turi pritarti visi EVT nariai, tačiau kol kas dar yra tokių, kurie šiuo klausimu yra skeptiški ir kalba atsargiai. Dėl šios priežasties, anot A. Kubiliaus, Lietuvos valdžios atstovams teks dirbti ir įtikinti kitų šalių lyderius.
„Kiek žinau, dabar kaip tik Briuselyje lankosi finansų ministras Šadžius. Aš tikiuosi, kad jis šitą klausimą taip pat kels, teiks pasiūlymus ir sieks, kad ir tarp finansų ministrų atsirastų sutarimas, kad tokio fondo ir tokios bendros europinės paramos tikrai reikia“, – tvirtino jis.
Pasiteiravus, ar apskritai yra realistiška tikėtis sulaukti pakankamo šios idėjos palaikymo Seime, A. Kubilius tvirtino, kad tikisi, jog prezidentas ir VGT priėmė tokį sprendimą žinodami bendrą valdžios frakcijų poziciją.
Andrius Kubilius: viltys, dedamos į mano asmenį, man patinka, bet jos nėra realios
Po prezidento pareiškimų kai kurie politikai negailėjo kritikos, pasigirdo tvirtinimų, kad G. Nausėda šiuo pasiūlymu siekė įsiteikti Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui. Į tokius pasakymus eurokomisaras reagavo skeptiškai.
„Tikiu, kad prezidentas supranta, kiek svarbus buvo toks pareiškimas tarptautine prasme ir Lietuvos vidaus vidaus vystymosi ir gynybos stiprinimo reikaluose. Aš nemanau, kad tokia ambicija būtų buvusi pareikšta tiktai dėl kažkokio vienadienio efekto. Aš tikiu, kad Lietuvos valdžios atstovai, lyderiaujant prezidentui, ieškos dabar sprendimų, kaip tokį ambicingą pareiškimą, kaip jį įgyvendinti“, – sakė A. Kubilius.
„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis dar penktadienį atvirai teigė, kad pinigų gynybai turės padėti gauti A. Kubilius. Į tokius baksnojimus pirštais atsakė ir pats eurokomisaras.
„Aš galėčiau pasakyti tiktai tiek, kad būtų gerai, kad ir premjeras, ir tas pats Žemaitaitis geriau žinotų, kaip yra priimami sprendimai Europos Sąjungoje. Aš tikrai būčiau labai laimingas, jeigu Europos Sąjungos vadovų taryba, tai yra visų šalių lyderiai, pritartų iniciatyvai rasti būdų, kaip skirti daugiau lėšų Europos gynybai, bet nuo manęs tai labai mažai priklauso. Tai spręs vadovų taryba.
Vadovų tarybą sudaro visų Europos Sąjungos šalių vadovai, prezidentai arba premjerai. Tai čia laukia didelis darbas ir prezidento, ir premjero, ir finansų ministro, ir užsienio reikalų ministro, bendrai valdančios koalicijos parlamentarų intensyviai dirbti su kitų šalių kolegomis ir ieškoti sutarimo dėl tokio dėl tokių sprendimų. Viltys, dedamos į mano asmenį, man, aišku, patinka, bet jos nėra labai atitinkančios realų sprendimų priėmimo mechanizmą“, – tvirtino jis.
Gitanas Nausėda: Rusijos keliama grėsmė ir toliau išlieka reali
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, šios investicijos į krašto apsaugą yra labai svarbios, nes Rusijos keliama grėsmė ir toliau išlieka reali.
„Rusijos karinės agresijos tikimybė tebėra reali, tačiau ji nėra neišvengiama. Turime ženkliai padidinti savo pastangas stiprinant gynybą ir atgrasymą, skirti šiam tikslui didesnius resursus“, – pabrėžė G. Nausėda.
„Mūsų saugumą užtikrina ir narystė Aljanse, tačiau jis veiksnus bus tik tuo atveju, jei gintis būsime pasiruošę patys. Mūsų ginkluotosios pajėgos turi turėti reikiamą ginkluotę, įrangą, personalą, atsargas ir visą tai turi gauti laiku. Tik tokiu atveju investicijos į gynybą atsipirks ir turės maksimalų atgrasomąjį poveikį“, – pridūrė jis.
G. Nausėda pabrėžia, kad papildomos lėšos gynybai yra labai svarbios norint iki 2030 metų Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
„2023 metais vienas svarbiausių Valstybės gynimo tarybos sprendimų buvo įkurti diviziją. NATO ir nacionaliniuose gynybos planuose šiai divizijai skiriamas esminis vaidmuo ir jai skiriamos esminės užduotys. Saugumo situacija lemia, kad pilnus divizijos ir kitus kritinius infrastruktūros pajėgumus galime ir privalome pasiekti iki 2030 metų, o ne kažkada tolimoje ateityje. Tai reikalauja gerokai didesnių nei anksčiau skaičiavome resursų“, – akcentavo šalies vadovas.
Prezidentas atkreipė dėmesį, kad didinant finansavimą gynybai taip pat bus ypač svarbu, kad šios lėšos būtų panaudojamos optimaliai.
„Įsipareigojus skirti nuo 5 iki 6 proc. BVP krašto apsaugos finansavimui, tikiuosi maksimalaus institucijų susitelkimo, privalome nuolat sekti projektų įgyvendinimo eigą, tikrinti, kad resursai būtų panaudojami optimaliai“, – teigė G. Nausėda.
„Ir kaip vieną iš pagrindinių tikslų kelčiau jų panaudojimą avansiniams mokėjimams, kadangi tik tai leis mums įgyvendinti pirkimus ir pabaigti juos iki mūsų numatyto laikotarpio pabaigos – 2030 metų“, – akcentavo jis.
Savo ruožtu krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pažymėjo, jog užsibrėžti tikslai reikalaus didelių politinių pastangų ir susitelkimo.
„Manau, visi labai gerai suprantame, kokie yra artimiausių ketverių metų planai. Šios Vyriausybės vienas iš svarbiausių tikslų yra užtikrinti valstybės saugumą kiek įmanoma efektyviau, per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Tai nacionalinių gynybos pajėgumų vystymas, divizijos 2030 m. pasiekimas, toliau bus kariuomenės vystymas nuo ginkluotės, iki įrangos, iki personalo, iki infrastruktūros“, – teigė ministrė.
„Tai reikalaus visų mūsų susitelkimo, tikrai didelių bendrų politinių pastangų, kad galėtume pasiekti tam tikrus sprendimus Europos Sąjungos lygiu. Na, ir tikimės, kad tas rezultatas leis visiems ir būti, ir jaustis saugesniais“, – pažymėjo D. Šakalienė.
Žada perskirstyti resursus ir vengti mokesčių didinimo
Paklaustas, kaip žadama pasiekti 5-6 proc. nuo BVP finansavimą gynybai, prezidentas nurodė, kad tai padaryti įmanoma tik perskirsčius šalies resursus.
„Jeigu pažvelgtume į pastaruosius metus, tai mūsų krašto apsaugos finansavimas net ir procentine išraiška bemaž dvigubėja. Net ir palyginti su šiais metais numatytu finansavimu, tai yra pakankamai ryškus šuolis. Todėl neabejotina, kad tokį finansavimo kartu nenusižengdami fiskalinės drausmės reikalavimams galėsime pasiekti tik perskirstydami resursus – atsisakydami galbūt nereikalingų funkcijų kitose viešojo gyvenimo srityse“, – žurnalistams pabrėžė G. Nausėda.
Taip pat jis pažymėjo būtinybę vengti mokesčių didinimo gyventojams.
„Labai nenorėčiau, kad krašto apsaugos didesnis finansavimas gyventojų būtų siejamas su didėjančia mokesčių našta. Manau, kad šito privalome išvengti“, – akcentavo šalies vadovas.
„Vertindamas naujas galimybes, atsirandančias ir Europos Sąjungos lygiu, manau, kad galėsime naudotis tais finansiniais instrumentais, apie kuriuos netrukus svarstysime Europos Vadovų Taryboje. Artimiausias posėdis bus skirtas gynybos pramonės plėtrai, skolinimosi instrumentų plėtrai, Europos investicijų banko įgalinimui. Visi šie instrumentai taip pat turėtų būti panaudoti maksimaliai efektyviai“, – vardijo jis.
Anot prezidento, 5-6 proc. nuo BVP skyrimas krašto gynybai šiemet, kai valstybės biudžetas jau patvirtintas, yra sunkiai įmanomas, būtent todėl yra kalbama apie 2026-2030 metus.
„Dėl šių metų, be abejo, biudžetas jau yra patvirtintas. Jeigu jis ir bus peržiūrimas, veikiausiai tie peržiūrėjimo aspektai nebus labai ryškūs. Todėl labiau siečiau tuos esminius krašto apsaugos finansavimo pokyčius su 2026–2030 metų laikotarpiu“, – teigė G. Nausėda.
„(Penktadienį vykusiame VGT posėdyje – ELTA) buvo pareikšta labai stipri, vienbalsė politinė valia Lietuvai siekti tokio krašto apsaugos finansavimo, kuris ne žodžiais, o darbais įrodytų, kad labai rimtai suprantame grėsmes, kylančias iš nedraugiškų valstybių, ir esame pasirengę tai pademonstruoti ir NATO“, – akcentavo jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
