Nuotolinis ugdymas Lietuvoje įvestas praėjus porai savaičių nuo karantino pradžios – kovo 30 dieną. Nuo tos dienos švietimo įstaigos turėjo užtikrinti ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, formalųjį profesinį mokymą ir aukštojo mokslo studijas nuotoliniu būdu.
Pedagogai palieka mokyklas, jaučiasi pavargę
Pedagogus vienijančios profsąjungos sako pastebėjusios ryškią tendenciją, kad per pastaruosius mėnesius mokytojai gausiai palieka savo ilgametes darbovietes.
„Kiek tai susiję su karantinu, galime spėlioti, bet greičiausiai taip. Nes norinčių išeiti iš mokyklos, lyginant su ankstesniais metais, labai padaugėjo“, – tv3.lt kalbėjo Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vicepirmininkas Audrius Jurgelevičius.
Jo teigimu, aiškiausiai ši tendencija matoma pagal paraiškų gauti didesnes išeitines kompensacijas skaičių šiemet. A. Jurgelevičiaus teigimu, iki šių metų fondas, iš kurio pedagogams mokamos išeitinės išmokos, nebūdavo išnaudojamas iki galo.
„Tiesa, fondas buvo sumažintas per pusę. Bet šiemet norinčių išeiti mokytojų buvo kone triskart daugiau, negu galima skirti pinigų“, – pastebėjo A. Jurgelevičius.
Anot profsąjungos vicepirmininko, daugiausiai išeina vyresnio amžiaus pedagogai, mokykloje pradirbę ne vieną dešimtmetį. Darbą paliekantys pedagogai sako esantys pavargę.
„Galiu apibendrinti sakyti, kad raudona linija skambėjo pasakymas, kad aš pavargau mokykloje, aš dirbu 30–40 ir daugiau metų, kaip man išeiti. Mokyklų vadovai dėl įvairių priežasčių, dažniausiai dėl finansinių, dėl mokytojų trūkumo, nenori nutraukti darbo sutarties arba, jeigu nutraukia, prašo savo noru išeiti, arba dėl pensinio amžiaus išmoka dvi išeitines. Mokytojai, dirbantys 40 metų, mano, kad jie daugiau verti“, – sakė A. Jurgelevičius.
Tai pat, pasak profsąjungos vicepirmininko, dalis 60 metų amžiaus ir vyresnių mokytojų iš savo mokyklų vadovų išgirdo neteisėtus pareiškimus, kad jie apskritai neturėtų dirbti.
„Buvo kuriama tokia opinija, aišku, ji neteisėta, mes tai pabrėždavome, kad jie lygtai negali dirbti, jei yra virš 60 metų amžiaus, nors buvo visiškai kitaip rekomenduojama. Neretu atveju mokyklų vadovai tiesiog tiesmukai pasakydavo, kad tau virš 60 metų, tu rizikos grupėje, geriau nedribk“, – teigė A. Jurgelevičius.
Išeinančių gali būti ir daugiau
Tam, kad pastebi vis sparčiau retėjančias pedagogų gretas, pritaria ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Jis spėja, kad darbus mesiančių mokytojų artimiausiu metu bus dar daugiau.
„Manau, kad išeinančių gali padaugėti pasibaigus mokslo metams, šią savaitę, kitą, manau, dar irgi gali pareikšti norą išeiti“, – tv3.lt kalbėjo A. Navickas.
Pagrindinės priežastys nutraukti karjerą mokykloje, anot A. Navicko, – didelis sunkaus darbo krūvis karantino metu bei tai, kad vyresni nei 60 metų amžiaus žmonės karantino pradžioje buvo priskirti rizikos grupei.
„Buvo ir į rizikos grupę įtraukta, dabar, kaip matome, nebeliko. Patiria tam tikrą spaudimą dalyvauti ir vykdyti egzaminus, jie to nenorėtų. Ir ta įtampa, aišku, ir tas darbas nuotolinis, yra sunkesnis. Nežinomybė, kas bus rugsėjį, vėl gali būti nuotolinis ugdymas. Manau, tie, kurie turi galimybę pasitraukti, jie tiesiog išnaudoja tą progą“, – svarstė profsąjungos pirmininkas.
Jis akcentavo, kad vykdant nuotolinį ugdymą trūksta metodinės medžiagos, skaitmeninių vadovėlių, pedagogams sunkiau bendrauti su klase nuotoliniu būdu, užtikrinti moksleivių dalyvavimą pamokose.
Mokytojai išseko ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas, Kauno KTU inžinerijos licėjaus direktorius dr. Dainius Žvirdauskas pripažįsta, kad prie pedagogų patiriamos įtampos darbe prisidėjo ir bendra nežinia dėl pandemijos.
„Visų pirma, ko gero, psichologiškai visa visuomenė jautė baimę, tai iki šiol nepatirta, bent jau šitai kartai, epidemija, grėsmė susirgti, grėsmė sveikatai ir t. t. Pedagogų bendruomenę taip pat veikė šie faktoriai“, – tv3.lt kalbėjo D. Žvirdauskas.
Įtampą švietimo bendruomenei kėlė ir technikos trūkumas, ir tai, kad nuotoliniam ugdymui pasiruošti reikėjo per itin trumpą laiką.
„Nuotoliniam ugdymui žmonės ruošiasi pusmetį, ruošia medžiagą, visus techninius parametrus derinasi, naudoja įvairias technologines aplinkas. Tai čia reikėjo padaryti skubos tvarka“, – pastebėjo mokyklos direktorius.
D. Žvirdausko teigimu, jau po pirmosios nuotolinio ugdymo savaitės ėmė ryškėti ne tik psichologinis, bet ir fizinis pedagogų nuovargis.
„Po pirmos savaitės nuotolinio ugdymo išryškėjo, kad yra nuovargis, nugaros skausmai, akių skausmai tiek mokytojams, tiek mokiniams. Vėlgi, reikėjo imtis organizacinių sprendimų. Galbūt ne visą laiką pamokose būti, galbūt padaryti mankštą, pertraukėlę. Lengviau buvo mokykloms, kur mažiau mokinių, jos galėjo tvarkaraštį keisti“, – teigė D. Žvirdauskas.
LMVA prezidentas sako, kad jo vadovaujamame licėjuje karantino metu darbą paliko tik keli mokytojai, tačiau jų apsisprendimas, anot mokyklos vadovo, nebuvo nulemtas karantino. Tiesa, jis pripažįsta iš kolegų girdėjęs, kad pandemija galėjo paskatinti dalį mokytojų apsispręsti palikti darbą.
„Bendrai Lietuvoje, kalbantis su kolegomis, galbūt šita pandemija pagreitino apsisprendimą pensinio amžiaus mokytojų išeiti į užtarnautą poilsį. Teko girdėti pavienius atvejus, kad tai galėjo būti viena iš priežasčių, kad pensinio amžiaus mokytojai nusprendė išeiti“, – svarstė D. Žvirdauskas.
Ministerija su profsąjungomis nesutinka
Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia kol kas nepastebėjusi tendencijos, kad karantino metu daugiau nei įprastai pedagogų paliko darbo vietas.
„Tendencijos, kad per karantiną, nesibaigus mokslo metams, darbus paliko daugiau mokytojų, nepastebėta. Įprastai mokytojai, apsisprendusieji palikti pedagogo darbą, tai padaro pasibaigus mokslo metams“, – atsakyme tv3.lt rašė ministerija.
Taip pat ministerija neigia ir tai, kad išeitinėms pedagogų kompensacijoms skirtame fonde šiuo metu per mažai lėšų.
„Visos reikiamos lėšos yra numatytos. 2020 m. biudžete jau pernai buvo patvirtintas 1 mln. eurų, dar 4 mln. eurų yra numatyti skirti papildomai“, – teigė ministerija.
Artimiausiu metu ŠMSM pateiks naujausius Užimtumo tarnybos 2020 metų pirmojo pusmečio duomenis apie tai, kokių dalykų specialistų šiuo metu labiausiai trūksta mokyklose.
