Apie darbingo amžiaus tolinimą, kardinaliai besikeičiančią darbo rinką ir ką daryti žmonėms, norintiems sulaukti orios senatvės aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė ir turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Atspindi demografinę padėtį
Europos Komisija pateikė Lietuvai rekomendacijas iki 2040 m. ilginti darbingą amžių iki 72 metų. Visgi tai sulaukė dalies visuomenės pasipiktinimo, nes vidutinis Lietuvos vyras gyvena iki 71 metų, tad pensijos jis taip ir nesulauktų.
„Tos rekomendacijos daromos ne šiaip sau“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, pensinis amžius susijęs su bendra valstybės fiskaline našta, nes darbingo ir pensinio amžiaus proporcijos siejasi su tuo kaip darbingo amžiaus gyventojams sekasi išlaikyti tas visuomenės grupes, kurias būtina išlaikyti – vaikai ir senjorai.
„Tos rekomendacijos paprasčiausiai ir remiasi į problemas, kurias tikėtina gali pagal EK demografines prognozes sukelti šitam balansui numatomi galimi demografiniai iššūkiai“, – tikino ekonomistė.
Iki 2026 m. sprendimų dėl pensinio amžiaus nebus
M. Lingė tvirtino, kad darbingas amžius nulemtas ir objektyvių žmogaus gyvenimo sąlygų, visų pirma – sveikatos būklės.
„Tu gali įstatymiškai ką nori, kaip nori reguliuoti, bet jei žmonių sveikata ar gyvenimo trukmė nesieks, tai turbūt apie tam tikrus ir kurioziškai ar absurdiškai skambančius atrodančius sprendimus mes negalėtume kalbėti“, – teigė konservatorius.
Pasak jo, šiuo metu Lietuva yra etape, kai sprendimai dėl pensinio amžiaus yra priimti – nuo 2026 m. pensijos amžius tiek vyrams, tiek moterims ilgės iki 65 metų.
„Tie sprendimai jau yra praėję etapą ir iki to laiko tikrai jokių sprendimų dėl amžiaus trukmės neplanuojama“, – sakė M. Lingė.
Seimo narys sutiko su I. Genyte-Pikčiene, kad EK rekomendacijos – Lietuvos demografinės situacijos išdava.
„Čia yra parodymas, jeigu kitokių sprendimų nebus imtasi, tada, tarkime, gali susidaryti tokia situacija, kad kuo daugiau žmonių turėtų išlikti aktyviai darbingais kuo ilgesnį laiką“, – teigė konservatorius.
Jis pažymėjo, kad EK rekomendacijos ir yra tik rekomendacijos, jos nėra įpareigojančios Lietuvą.
„Tai nėra privalomos direktyvos, mes patys sprendžiame“, – sakė M. Lingė.
Pasak jo, šiuo metu Lietuvoje dirba apie 11 proc., kurie sulaukę pensinio amžiaus dar dirba, iš jų 9 proc. yra sulaukę daugiau nei 70 metų.
„Tas dirbančiųjų skaičius turėtų augti ir didėti“, – teigė M. Lingė.
Problema daug didesnė, nei tik pensinis amžius
Ekonomistės I. Genytės-Pikčienės teigimu, analizuojant pasaulio senėjimo tendencijas, būtina analizuoti ir darbo rinkos pokyčius. Pasak jos, didėjant automatizacijai, robotizacijai, dirbtinio intelekto panaudojimui, pensinio amžiaus nukėlimas vėliau nedarbo problemos nespręs.
„Jau dabar matome pakankamai reikšmingą kvalifikacijų neatitikimo problemą, kad tam tikros profesijos apskritai yra išstumiamos iš darbo rinkos į užribį ir nebėra aktualios.
Kaip žinia, vyresniems žmonėms šios problemos yra gerokai opesnės, nes mes Lietuvoje ir taip turime pakankamai žemą mokymosi visą gyvenimą įgūdį, mūsų vyraujančios profesijos yra tradicinės ir tik nedidelė dalis darbo jėgos yra įvaldžiusios tas progresyvias profesijas, kurios ateinančiais dešimtmečiais bus ant bangos“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
„Šitas klausimas nėra toks siauras ir tikrai neturėtų susivesti grynai į pensinio amžiaus ribą, o turėtume galvoti gerokai platesniu probleminiu spektru, nes tų problemų yra gerokai ryškesnių, rimtesnių“, – pridūrė ji.
Vyresniems žmonėms reikės keisti profesiją
Ekonomistė pažymėjo, kad netrukus pensinio amžiaus sulauksiantiems žmonėms yra gerokai sunkiau susirasti darbą. Pasak jos, tą rodo ir nedarbo lygis, kuris vyresnių žmonių tarpe yra didesnis už vidutinį nedarbą šalyje.
Kaip teigė I. Genytė-Pikčienė, pasivyti drastiškus pokyčius darbo rinkoje nėra lengva, tad daugiau dėmesio turi būti skiriama perkvalifikavimo, mokymosi visą gyvenimą iniciatyvoms.
M. Lingė sutiko, kad priešpensinio amžiaus žmonių nedarbo problema yra akivaizdi, taip pat matomas ir didėjantis išankstines pensijas besirenkančių žmonių skaičius. Pasak jo, panaši tendencija buvo matoma ir 2012 m. po ekonominės krizės.
„Tai yra signalas, kad tiems žmonėms yra sudėtinga išsilaikyti [darbo rinkoje]“, – pastebėjo politikas.
M. Lingė taip pat sutiko, kad darbo rinka transfomuojasi ir teigė, kad ateityje daugiau nei pusei dabar dirbančių žmonių ateityje reikės persikvalifikuoti. Jo teigimu, yra įvairių programų, kurios padeda žmonėms pakeisti profesiją, tačiau jos nėra patrauklios.
Pasak jo, čia didelis vaidmuo atiteks Užimtumo tarnybos specialistams, teikiantiems individualias paslaugas.
M. Lingės teigimu, valdantieji turi viziją, pasinaudojant ir ekonomikos atsigavimo fondo lėšomis, padėti pertvarkyti tą sistemą, kad daugiau Užimtumo tarnybos darbuotojų daugiau dėmesio skirtų žmonių pagalbai įsidarbinti, persikvalifikuoti, ypač vyresniame amžiuje.
Įdarbinus vyresnį žmogų – saldainis darbdaviui
Visgi ne tik netinkama kvalifikacija atbaido darbdavius, tačiau ir pats potencialių darbuotojų amžius – vyresniems gyventojams, pensiniam amžiui vis artėjant, sunkiau susirasti darbą, jie nepaklausūs darbo rinkoje vien dėl datos, parašytos jų asmens dokumentuose.
„Be pačios visuomenės, kur susiduriam ir su stereotipais, ir su kultūriniais dalykais, įsitraukimo ir be formuojamo požiūrio būtų labai sudėtingi tie pokyčiai kažkokiu reguliavimu“, – teigė M. Lingė.
Visgi politikas neatmetė galimybės kalbėti apie paskatas darbdaviams ar pakeitimus Darbo kodekse, kurie sumažintų vyresnių darbuotojų diskriminaciją.
„Kad tiems darbdaviams būtų ir motyvacijos, ir daugiau paskatos įdarbinti vyresnius žmones ir jie rastų kažkokio saldainio principo. Gal ir per siauras žiūrėjimas į klausimą, bet motyvacinė sistema šitoje vietoje yra svarbi“, – įsitikinęs M. Lingė.
„Saldainių čia vienareikšmiškai nepakanka“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Ekonomistės nuomone, tam būtinas ir efektyvus, darbo rinkas realijas atitinkantis švietimo sektorius.
„Pirmiausia, ką turime padaryti, tai išspręsti gilias problemas, kokybines problemas švietimo sektoriuje, kurių yra tikrai nemažai“, – tikino pašnekovė.
Pasakė ką daryti, kad sulauktum orios senatvės
Ekonomistės teigimu, žmonėms, norintiems sulaukti orios senatvės ir žiūrintiems į tolimesnę perspektyvą, reikėtų investuoti į keletą dalykų.
„Visų pirma – į mokymąsi visą gyvenimą, į profesiją, kuri džiugintų. Kuomet profesija yra dalykas [mėgstamų] interesų, tai gal ir nelabai norisi eiti į tą pensiją, norisi dirbti kuo ilgiau, nes tai yra įdomu“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.
Taip pat, anot ekonomistės, būtina investuoti į sveikatą.
„Matome, kad gąsdina tos ribos, kad vyrai nesulauks 71 metų. Vis tik, vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja, Vakaruose ji gerokai lenkia ir Lietuvą. Natūralu, kad turime vytis Vakarus ir šiame kontekste, kad būtų kuo ilgiau pajėgus tiek fiziškai, tiek mentaliai“, – dėstė pašnekovė.
Kalbėdama apie taupymą, I. Genytė-Pikčienė pažymėjo, kad finansinis raštingumas yra individualus kiekvieno žmogaus reikalas.
„Mes patys privalome užsiimti savišvieta ir domėjimusi. Tačiau ir mūsų šaliai į šią temą reikia daug daugiau investuoti ir laiko, ir lėšų, ir išmonės.
Matome, kad kitos valstybės tam skiria gerokai daugiau pastangų. Tai ne tik siejama su pradiniu ar viduriniu išsilavinimu, bet ir apskritai su visuomenės švietimu šitais klausimais.
Ir tada patys žmonės ugdysis atsakomybę už save, ne tik darbingu laiku auginant vaikus, bet atitinkamai galvos ir apie tą laikotarpį, kai mes esame pažeidžiamiausi – pensinį amžių. Kad ta senatvė ori priklausytų nuo to, kiek mes dedame pastangų, kad šį tikslą pasiektume“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
M. Lingės teigimu, tai visos ekonomikos sėkmės klausimas.
„Jeigu mūsų ekonomika bus pastatyta ant tvarių bėgių, ji kurs aukštesnę pridėtinę vertę, tada ir valstybės galimybės, ateiti į pagalbą ir sudaryti sąlygas oriau gyventi vyresniems žmonėms, bus realios ir augančios“, – tikino M. Lingė.
Visą M. Lingės ir I. Genytės-Pikčienės diskusiją „Dienos pjūvyje“ galite pamatyti vaizdo įraše, kurį rasite teksto pradžioje.
