Tačiau į retų ligų sąrašą patenka ir kai kurios retos įvežtinės užkrečiamosios ligos, kuriomis užsikrečiama keliaujant, pavyzdžiui, maliarija ar dengės karštligė. NVSC specialistai pataria atsakingai ruoštis kelionėms į egzotines šalis ir pasidomėti, kaip saugotis šių uodų platinamų ligų.
Retos ligos yra tos, kurios pasireiškia tik labai mažam žmonių skaičiui. Europoje retų ligų apibrėžtis apima ligas, kurios pasireiškia ne daugiau kaip 1 iš 2 000 žmonių. Nors kiekviena atskira reta liga gali būti retai pasitaikanti, kartu jos paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje, rašoma pranešime spaudai.
Į retų ligų sąrašą Europoje įtrauktos virusinės hemoraginės karštligės (Ebola, Marburgo, Lasos, Krymo-Kongo ir kt.), uodų platinamos ligos (Vakarų Nilo karštligė, Zikos virusinė infekcija, maliarija, dengės karštligė, čikungunija ir kt.), zoonozės (tuliaremija, leptospirozė, bruceliozė, listeriozė ir kt.) legionierių liga, per maistą plintančios infekcijos (botulizmas, vidurių šiltinė), skiepais valdomos infekcijos (stabligė, difterija, įgimtas raudonukės sindromas, pasiutligė, poliomielitas ir kt.).
Ligos neturi sienų
Uodų platinamos ligos Lietuvoje nėra paplitusios, tačiau jas galima „atsivežti“, t. y. susirgti keliaujant po endeminius regionus. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje yra daugiau kaip 100 šalių, kuriose galima užsikrėsti maliarija. Uodų įkandimų būtina saugotis vykstant į Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos šalis.
Tiek maliariją, tiek dengės karštligę platina uodai. Maliarija perduodama įkandus Anopheles genties uodo patelei. Liga pasireiškia reguliariai pasikartojančiais karščiavimo priepuoliais.
Dengės karštligė plačiai paplitusi tropiniuose ir subtropiniuose pasaulio regionuose. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, kasmet registruojama dešimtys milijonų susirgimų šia liga, miršta apie 20 000–25 000 žmonių. Ligą platina Aedes genties uodai, užsikrėtę dengės virusu.
Iki 80 proc. užsikrėtusiųjų dengės virusu neturi jokių ligos simptomų. Likusiems asmenis išsivysto karščiavimas, galvos, akiduobių, sąnarių ir raumenų skausmai, bėrimas, vėmimas, pykinimas. Nedidelei daliai susirgusiųjų liga gali progresuoti iki labai sunkios ligos formos – dengės hemoraginės karštligės / dengės šoko sindromo.
Pasidomėkite šalimi, į kurią vykstate
NVSC specialistai primena, kad užsikrėtimo riziką keliaujant nulemia vietovė, į kurią vykstama, šalies sanitarinė būklė, gyvenimo sąlygos, keliautojo elgesys ir daugelis kitų veiksnių. Jei keliaujate į maliarijos endeminę zoną, prieš kelionę rekomenduojama pasitarti su gydytoju dėl vaistų nuo maliarijos vartojimo. Pažymėtina, kad nereguliariai ar visai nenaudojami vaistai nuo maliarijos prieš kelionę, kelionės metu ir po jos, bei nepakankama individuali apsauga nuo uodų (kelionės metu nenaudojamos uodus atbaidančios priemonės – repelentai) yra dažniausia Lietuvoje užregistruotų įvežtinių maliarijos atvejų priežastis.
Ruošiantis keliauti į užsienio šalis, reikėtų pasidomėti, kokios užkrečiamosios ligos jose yra paplitusios, nuo kokių ligų būtina ar rekomenduojama pasiskiepyti. Jei keliaujate su vaikais, įsitikinkite, ar jie paskiepyti pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Išsamią informaciją apie vaikų skiepijimą rasite čia.
Pasitikrinti, ar į šalį, į kurią vykstate, privaloma ar rekomenduojama pasiskiepyti nuo tam tikrų ligų, ir kokių priemonių būtina imtis, galite šioje interneto svetainės skiltyje pasirinkę šalį, į kurią keliausite.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
