Prezidento suburtos Sveikatos ekspertų tarybos narys, Energetikos instituto fizikas modeliuotojas Algis Džiugys teigė, kad nepaisant kas dieną vis labiau gąsdinančių Covid-19 užsikrėtimų skaičiaus ir perpildytų ligonių, jis vis dar yra optimistas ir naiviai tikisi, kad epidemijos pikas Lietuvoje jau pasiektas.
Portalas tv3.lt pateikia A. Džiugio pristatomą galimą scenarijų Lietuvai ir svarstymus, ką daryti toliau.
Pasiektas antros bangos pikas
„Kaip buvo rašyta anksčiau, kovidinių dieninių užsikrėtimų atvejų skaičius šiuo metu yra nepatikimas ir juo remiantis negalime patikimai prognozuoti epidemijos eigą. Tačiau, jei manome, kad ligoninėse paguldytų kovidinių ligonių skaičius yra pakankamai patikimas, tai galime juo ir remtis.
Pagrindinė hipotezė yra tokia – guldomų į ligonines kovidinių ligonių ir kovidinių ligonių, kuriems reikia deguonies ar plaučių ventiliacijos, skaičius turėtų priklausyti nuo bendro užsikrėtusių skaičiaus. Todėl kovidinių ligonių (hospitalizuotų) skaičiaus dinamika turi atspindėti užsikrėtimų dinamiką su tam tikru pavėlavimu. Tą patį galime teigti ir apie ligonius, kuriems reikia deguonies aparatų (O2)“, – aiškino jis.
Siūlydamas įvertinti, koks yra hospitalizuotų ir ir O2 prieaugis (1 pav.), specialistas pažymėjo, kad jei jis yra didesnis nei 1, tai ligonių daugėja, o jei mažesnis nei 1, tai ligonių mažėja.
„Žalia linija parodytas hospitalizuotų prieaugis (glotnintas 15 dienų slenkančiu vidurkiu), o mėlyna linija – deguonies aparatų (O2) poreikio prieaugis. Tai toks SARS-Cov-2 viruso reprodukcinio skaičiaus analogas, išskaičiuotas pagal hospitalizuotus ligonius.
Matome, kad nuo spalio pabaigos, kai buvo įvestas švelnus karantinas, tiek hospitalizuotų, tiek O2 prieaugis nenumaldomai artėja prie vieneto, o tai reiškia, kad ir dieninių užsikrėtimų skaičiaus prieaugis irgi artėja prie vieneto.
Vadinasi, kovidinių ligonių vis dar daugėja, bet didėjimas lėtėja. O tai, kad hospitalizuojamų dinamika laike atsilieka nuo dieninių užsikrėtimų dinamikos, tai visai tikėtina, kad mes jau pirmąjį šios epidemijos bangos piką arba jau praėjom, arba kaip tik dabar praeidinėjame“, – dėstė A. Džiugys.
Jis pažymėjo, kad kol kas tai tik hipotezė ir tik ateitis parodys, ar ji teisinga.
Epidemijos piko praėjimas gali užtrukti dar savaitę ar dvi
Anot jo, visgi nerimą kelia tai, kad prieš gruodžio pradžią tiek hospitalizuojamų, tiek O2 kreivių kritimas sulėtėjo, kas rodo, jog lapkričio viduryje prasiveržė nauji užkrato židiniai.
„Židinio užslopinimas nuo jo pradžios trunka nuo 35 iki 42 dienų. Todėl jei tie nauji židiniai labai stiprūs arba jų daug, tai epidemijos piko praėjimas gali užtrukti dar savaitę ar dvi.
Kita vertus, jau dabar aišku, kad karantinas griežtinamas, todėl mums nieko kito neliks, kaip tą piką anksčiau ar vėliau praeiti. Karantino priemonių poveikis pilnai pasireiškia po dviejų trijų savaičių.
Vienas iš galimų dieninių užsikrėtimų scenarijų Lietuvai parodytas žemiau.
A. Džiugys pažymėjo, kad scenarijus sudarytas prieš dvi savaites, tačiau jis paliekamas galioti su prielaida, kad gyventojai pakankamai sąžiningai laikosi dabartinio karantino reikalavimų. Be to, šiame scenarijuje dar nenumatytos naujosios Vyriausybės įvestos karantino priemonės.
Po mėnesio vėl laukia nauja banga
Duomenų analitikas pabrėžė, kad visgi net ir sėkmės atveju, jau dabar, pasižiūrėjus į kitų šalių patirtį, aišku, kad užslopinus šią Covid-19 epidemijos bangą ir atlaisvinus karantiną, po mėnesio vėl turėsime kitą bangą.
„Taip dabar yra Izraelyje, kurie pirmieji paskelbė karantiną antrai bangai dar rugsėjį ir per spalį ją užslopinę, šiuo metu pradeda kovą su trečia banga. Čekijoje antra banga irgi buvo ką tik užslopinta, tačiau, nespėjus gyventojams atsipūsti, jau pasirodė pirmieji trečios bangos požymiai. Slovakai irgi neturi priežasčių džiaugtis pergale prieš antrąją bangą, nepadėjo jiems net masinis testavimas.
Mes nesame išskirtiniai, todėl lengva nuspėti, kad užslopinus koronės bangą Lietuvoje, jau sausio gale–vasario pradžioje vėl galime tikėtis naujos bangos. Ir vėl šalį sodinsime į totalų karantiną?
Nesunku paskaičiuoti, kad tokiais mastais persergant korone, kolektyvinį imunitetą įgysime tik po kelių metų, ir tai tik su sąlyga, kad imunitetas nuo SARS-Cov-2 viruso išsilaiko daug ilgiau nei metus. Su ispanišku gripu žmonija kovojo dvejus metus ir išgelbėjo tik tai, kad imunitetas gripui buvo ilgesnis nei metai“, – aiškino A. Džiugys.
Neišgelbės ir skiepai?
Skiepai išgelbės? Specialistas vargiai tikisi, kad masinis skiepijimas prasidės Lietuvoje iki balandžio ar net gegužės.
„Pasauliniai skiepų gamybos pajėgumai riboti, o ir kitų vakcinų (tymai, ...) poreikio irgi niekas neatšaukė. Naujai pastatytos skiepų gamyklos pačios savaime veikti nepradės, jas aptarnaujantys specialistai irgi patys savaime negimsta Indijos kaimuose ir savaime neišsiugdo iš Lietuvos statybininkų bei vadybininkų. Pagal dabartinius vertinimus, iki 2021 metų skiepų nuo Covid-19 bus galima pagaminti tik 2–4 milijardus dozių.
Jei vienam žmogui per vienerius metus reikės 4 dozių, tai tokiu atveju iki 2021 metų galo bus galima aprūpinti tik 0,5–1 milijardą žmonių. Tai žinant ir prisimenant EU „solidarumą“ pavasarį, sunku patikėti, kad Lietuva bus tarp pirmų paskiepytų. Kad tik netektų veltis į karą dėl skiepų (ironija).
O ką darysime iki to laiko? Karantinas visai šaliai, atlaisvinimas, ir vėl karantinas visai šaliai, ir vėl atlaisvinimas... Kiek tokių karantinų liaudis pasiryžusi atlaikyti?
Gal pasinaudoti kitų šalių patirtimi, pavyzdžiui, Japonijos: vieną kartą visiems pakentėti ir pasiekti, kad šalyje visai nebeliktų užkrėtimų. O paskui pradėti normalų gyvenimą, rūsčiai gesinant bet kurį židinį, pilnai jį izoliuojant ir užsispyrusiai atsekant visus užsikrėtusių kontaktus po visą Lietuvą. Pavyzdžiui, visai neseniai japonai visiškai uždarė Osakos konglomeratą, kai ten tebuvo tik keli šimtai užsikrėtimų. Bet užtat po to nereikia uždaryti visos šalies“, – svarstė jis.
Karantiną siūlo išnaudoti prevencijos stiprinimui
Kita vertus, A. Džiugio manymu, šis karantinis laikotarpis yra gera proga pasiruošti kitų metų bangai:
„Pavyzdžiui, žmonija kovai su tokiomis infekcijomis iki šiol nieko geriau neatrado – asmens higiena, kontaktų ribojimas, kaukės ir tinkamas patalpų vėdinimas. Rankas plaunam, į kaukes kvėpuojame, žmonių vengiame. O kaip ventiliacija?
Jau prieš 100 metų per ispaniško gripo pandemiją buvo įrodyta, kad tinkamas patalpų vėdinimas yra pati geriausia priemonė sustabdyti gripo plitimą. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad lėktuvuose užsikrėtimo pavojus yra mažas, nes ten ventiliacija yra spaudžianti orą prie grindų ir todėl lašeliai nepasklinda tarp žmonių.
Gal vertėtų tokiose vietose, kuriose vienu metu susirenka daug žmonių ir jie ten būna arti vienas kito (maitinimo, ugdymo, sporto ir kitos panašios įstaigos), per tą laiko, kol jos neveikia, tinkamai sutvarkyti jų ventiliaciją. Jei kovido fonde dar yra likę kažkiek pinigų, galima pereiti per mokyklas ir darželius ir tinkamai sutvarkyti jų ventiliaciją.
Galima duoti verslui pinigų tam, kad jis (kirpyklos, kavinės, sporto klubai, aludės, kaimo parduotuvės ir t.t., ir pan.) persidarytų ventiliaciją taip, kad pavojus užsikrėsti koronę būtų minimalus. Šios išlaidos neprapuls veltui net po masinio skiepijimo nuo koronės, nes panašu, kad šita pandemija nėra paskutinė šiame šimtmetyje“, – rašė jis ir pridūrė, kad tai – tik vienas pavyzdys, ką gero galima nuveikti per karantiną.
