Specialistų teigimu, nauji susirgimai auga kaip ant mielių, prielaidų situacijai gerėti kol kas nėra.
„Šią savaitę turime beveik 18 tūkst. atvejų, tad nesibaigus dar paskutinei savaitės dienai, matomas 20 proc. augimas lyginant su praėjusia savaite, tas augimas anksčiau buvo 12 ir 6,5 proc., tai reiškia, kad porą savaičių stebimas atvejų augimo dvigubinimasis. Tai jaučiama pandemijos akceleracija“, – sekmadienio vakarą Vyriausybės posėdžio metu konstatavo duomenų analitikas Aistis Šimaitis.
Tai, kad antirekordai fiksuojami toliau, pirmadienį tik patvirtino sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys:
„Deja, tie skaičiai tik dar kartą parodo, kad šiai Vyriausybei tenka imtis sunkių, nepopuliarių sprendimų, nes skaičiai šią savaitę yra rekordiniai – pirmadienis yra rekordinis, lyginant su visais pirmadieniais. Trečiadienis, ketvirtadienis, penktadienis – visi buvo tokie patys.“
Visose savivaldybėse – spartus atvejų augimas
A. Šimaičio teigimu, vertinant praėjusią savaitę, ji buvo rekordinė visas dienas.
„Jei lygintume pagal šiuos duomenis, tai augimas gali būti net trigubas, lyginant su praeita savaite. Tai yra labai rimta situacija atvejų prasme. Ir ką reiškia, kad Lietuvos 7 dienų vidurkis viršija virš 2600 atvejų 100 tūkst. gyventojų ir toliau sparčiai auga?
Tai, kad Lietuvoje nėra šiuo metu apskrities, kurioje atvejų skaičius mažėtų. Ne tik apskrities nėra, faktiškai gana sunku surasti ir savivaldybę, kurios atvejų dinamikoje nebūtų augimo“, – aiškino jis.
Teigiamų testų padaugėjo 25 kartus
Kitas išskirtas svarbus vertinimo kriterijus – ištiriamų teigiamų atvejų procentas. Specialistas pažymėjo, kad šiuo Lietuvoje šis rodiklis siekia 21,8.
„Palyginimui – rugsėjo mėnesį, kai tik pradėta fiksuoti bangos pradžia, šis rodiklis nesiekė 1 proc. Taigi turime 25 kartus didesnį skirtumą ir augimą. Be to, skaičiai, kuriuos matome pagal naujai nustatomus atvejus, jie neatspindi realios situacijos, nes tą skaičių reikėtų dauginti iš tam tikro vardiklio, nes 3 tūkst. tikrai nėra tiek, kiek realiai nustatėme atvejų.
Ir kitas rodiklis, į kurį atkreipčiau dėmesį – tai, kad jei šiandien asmuo užsiregistruoja į mobilų punktą testuotis dėl Covid-19 simptomų, tai daugiau nei pusė tų atvejų būna nustatomas Covid-19. O tai reiškia, kad šiandien tai yra dominuojanti infekcija, kuri sukelia peršalimo tipo simptomus, tokius kaip skonio, uoslės praradimas, temperatūros pakilimas. Tad greičiausiai, jei turite tokius simptomus, realiausia, kad sergate Covid-19“, – aiškino A. Šimaitis.
Sparčiai pildosi ligoninės
Ekspertas pabrėžė, kad visa tai itin atsiliepia situacijai ligoninėse.
„Proporcingai atvejams „šaunant“ į viršų tas pats nutinka ir kalbant apie hospitalizacijas ir ligoninių užpildymą. Jei rugsėjį hospitalizuotų asmenų skaičius nesiekė 100, dabar jų yra virš 2200.
Taip pat stebimas ir sunkių, reanimacijoje gydomų pacientų skaičius. Vakar (šeštadienį – aut. past.) vėlgi turėjome rekordą ir fiksuojamas 18 proc. šių pacientų augimas. O kai pildosi ligoninės, uždarinėjamos planinės paslaugos“, – kalbėjo jis.
Savo ruožtu A. Dulkys informavo, kad Covid-19 pacientams reikės dar mažiausia 500 vietų gydyti ligoninėse artimiausiu metu.
„Artimiausiu metu, pagal tai, kaip dėliojasi dinamika, reikės galvoti apie mažiausiai 500 lovų, bet už jų stovi mūsų medikų bendruomenė, specialistai“, – dėstė A. Dulkys.
Pasak jo, papildomų pajėgumų ligoninėse bus ieškoma.
Auga mirčių skaičiai
Komentuodamas mirčių statistiką A. Šimaitis pabrėžė, kad čia vėlgi stebima liūdinanti situacija – mirtys auga labai sparčiai, turėta rekordinė mirčių savaitė.
„Apatinė mirštamumo riba nuo Covid-19, jei žmogus užsikrėtė, tai yra apie 1 proc., skaičiuojant pagal atitinkamą metodiką. Bet patekus į ligoninę ta tikimybė gali būti 11 proc. ir daugiau. Bet tai yra mirtys, kurias matome, kai žmogus vežamas į ligoninę nustačius Covid-19“, – sakė specialistas.
Tačiau kartu jis atkreipė dėmesį į kitą mirčių statistiką – mirčių perviršį, t. y. perteklines mirtis, lyginant su tuo, kiek jų turėjo būti atitinkamomis savaitėmis pagal ilgamečius duomenis.
„Pagal preliminarius mirties liudijimų duomenis, panašu, kad ir praėjusi savaitė atrodys ne ką geriau. Ir visi minėti skaičiai piešia labai liūdna pandemijos vaizdą ir akivaizdžių prielaidų, kodėl ji turėtų staiga trauktis, šiuo metu nėra“, – konstatavo A. Šimaitis.
Profesorius, šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius teigė, kad šiuo metu kasdien miršta 30 Lietuvos piliečių dėl infekcijos, taip pat miršta kas dešimtas į ligoninę patekęs Covid-19 sergantis pacientas.
„Tokia užkrečiama liga tiek daug išplitusi Lietuvoje jau buvo senokai. Mes turbūt neprisimename gyvenime tokio atvejo, kad turėtume išplitusią tokią infekcinę ligą, kuri sukelia tiek daug mirčių“, – sakė jis.
Portalas tv3.lt primena, kad sekmadienį vakare Vyriausybė vienbalsiai pritarė naujiems ribojimams, kurie įsigalios vos pasibaigs antradienio naktis ir prasidės trečiadienis. Tarp naujų ribojimų – draudimas išvykti iš namų, nebent reiktų dirbti, ką nors laidoti ar nusipirkti maisto. Bus draudžiamas ir ne maisto parduotuvių darbas, išskyrus prekybą internetu. Karantinas pratęsiamas iki sausio 31 d.
Kviečiame žiūrėti daugiau apie Vyriausybės priimtus sprendimus:
Arti 2 tūkst. atvejų
Praėjusią parą patvirtinta 1919 naujų koronaviruso atvejų, nuo COVID-19 mirė 10 žmonių, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.
Praėjusią parą pasveiko 42 žmonės. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 95 tūkst. 21 asmuo, 38 tūkst. 957 – pasveiko.
Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 825 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 403 užsikrėtusieji.
Praėjusią parą ištirti 4483 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso, bendras nuo pandemijos pradžios ištirtų ėminių skaičius siekia 1 mln. 421 tūkst. 759.
Ligoninėse gydoma per 2,3 tūkst. COVID-19 pacientų, iš jų 191 – reanimacijoje
Ligoninėse gydomi 2328 COVID-19 pacientai, 191 iš jų – reanimacijoje, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis reikalingas 1301 pacientui, 112 žmonių taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Šiuo metu užimta apie pusė ligoninių lovų: 8377 iš 16 tūkst. 560.
Iš 685 reanimacijos lovų užimta maždaug du trečdaliai – 408. Iš 637 lovų, kuriose gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, užimtos yra 247, iš 6185 lovų su deguonimi užimtos 2319.
Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 95 tūkst. 21 asmuo, 54 tūkst. 836 – tebeserga, 38 tūkst. 957 – pasveiko.
Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 825 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 403 užsikrėtusieji.
Vyriausybė patikslino sprendimus dėl karantino ribojimų
Į posėdį pirmadienį susirinkusi Vyriausybė patikslino kai kuriuos sprendimus dėl griežtesnių karantino sąlygų.
Į judėjimo apribojimų išimtis tarp savivaldybių įtrauktos visos sveikatos priežiūros paslaugos: išvykti bus galima ne tik būtinosios, bet ir planinės sveikatos priežiūros pagalbos.
Taip pat įvesta nuostata, kuri leis pareigūnams įvertinti, ar gyventojų pateikiama vykimo priežastis yra pakankamai svari, net jei ji neatitinka Vyriausybės nutarime nurodytų sąlygų.
„Yra palikta vertinamoji nuostata, kur leistų tiesiog į konkrečias aplinkybes atsižvelgiant pareigūnui, jeigu būtų tokia situacija, kad žmogus yra sustabdytas, įvertinti, ar tai tikrai yra kažkokia ypatinga aplinkybė, dėl kurios reikėtų išvykti į kitą savivaldybę“, – posėdyje sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Taip pat, kadangi neįvesti ribojimai kelionėms į užsienį, judėjimas tarp savivaldybių leidžiamas tuo atveju, jeigu vykstama į oro uostą.
Patikslinta, jog atviroje vietoje lauke susitikti galės ne daugiau kaip du žmonės arba būti žmonės iš vienos šeimos.
Į sprendimą dėl neatidėliotino darbo įtraukta nuostata, jog privaloma užtikrinti neatidėliotinas funkcijas, kuri leis dirbti notarams, antstoliams, teikti kitas būtinas teisines paslaugas.
Taip pat Vyriausybė nusprendė nuo 10 kvadratinių metrų iki 15 kvadratinių metrų išplėsti vienam klientui būtiną plotą.
„Vakar buvo nutarime pamažinta iki dešimt, bet vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerijos žmonės sako, kad reikia išlaikyti prie epidemiologinės situacijos tai, kas dabar yra, tai yra, penkiolika“, – sakė I. Šimonytė.
Vyriausybė taip pat patikslino, kad negalima teikti grožio paslaugų bei kitų paslaugų, kurioms reikalingas ilgesnis nei 15 minučių kontaktas tarp kliento ir paslaugos teikėjo. Išimtys taikomos medicinos, psichologo paslaugoms, reabilitacijai, advokatams, taip pat, kai reikia išduoti mobilųjį parašą.
Vyriausybė taip pat sušvelnino nuostatą dėl apgyvendinimo paslaugų, leidusi jas teikti žmonėms iš vieno namų ūkio. Sekmadienį priimtu sprendimu buvo numatytas apribojimas apgyvendinimo paslaugas teikti tik saviizoliacijai. Pasak I. Šimonytės, taip nuspręsta įvertinus, kad apgyvendinimo paslaugos išlieka aktualios ir kitose savivaldybėse dirbantiems žmonėms bei užsieniečiams.
Taip pat pirmadienio posėdyje sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pristatė teikimą dėl karantino pratęsimo. Premjerė pripažino, kad sekmadienį Vyriausybės sprendimas buvo priimtas nesilaikant procedūrų, pagal kurias toks teikimas privalomas.
Vyriausybė sekmadienį nusprendė pratęsti ir sugriežtinti karantiną. Nuo trečiadienio bus uždaryta dauguma parduotuvių, išskyrus maisto prekių ir vaistines, apribojamas žmonių išvykimas iš namų be svarbios priežasties.
Vienų namų gyventojams bus leidžiama išvykti pasivaikščioti atvirose vietovėse savivaldybės ribose, nesusitinkant su kitais žmonėmis.
Lieka ir senieji ribojimai
Svarbu pažymėti, kad taip pat lieka galioti ir dar lapkritį patvirtinti karantino apribojimai.
Draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai, išskyrus aukšto meistriškumo sporto varžybas be žiūrovų bei laidotuves, kai jose dalyvauja ne daugiau nei 10 žmonių, išskyrus šeimos narius ir ritualines paslaugas teikiančius asmenis.
Draudžiama viešojo maitinimo įstaigų veikla, išskyrus teikti maistą išsinešti.
Draudžiama sporto klubų, baseinų, poilsio ir pramogų vietų veikla.
Viešose vietose privalu dėvėti apsaugines veido kaukes.
Jos nebūtinos vaikams iki 6-erių metų amžiaus, asmenims, kai jie sportuoja, teikia paslaugas, kai su kauke paslaugos teikimas neįmanomas, kai kaukės dėvėjimas neįmanomas dėl sveikatos būklės, už gyvenamosios vietose ribų, kai šalia 20 m spindulių nėra asmenų, išskyrus šeimos narius, darželinukams ir pradinukams iki 6 metų amžiaus.
Draudžiamas pacientų lankymas sveikatos priežiūros įstaigose, išskyrus įstaigos vadovo ar kito jo įgalioto asmens leidimu terminalinės būklės pacientų, pacientų iki 14 metų ir gimdyvių lankymą.
