Dažniausiai, pirmasis sniegas pasirodo spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje.
„Žiemiškų orų pradžia labai stipriai priklauso nuo atskirų metų. Iš tikrųjų, sakyčiau, jie prasideda lapkritį. Ankstesniais metais spaliai buvo gana vėsūs, vėsesni, nei įprastai, todėl žvarbesni orai galėjo pasijusti kiek ankščiau.
O kalbant apie pirmąjį sniego, tai jis paprastai iškrenta lapkritį. Galbūt, teoriškai, gali būti, kad kažkada pasnigs ir ankščiau, bet be lapkričio retai kada tai nutinka, tas sniegas būna nedidelis“, – kalbėjo Donatas Valiukas.
„Dažniausiai šlapdriba pasirodo spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje, sniegas būna susimaišęs su lietumi”, – minėjo ir sinoptikas Naglis Šulija.
Pirmasis sniegas – spalį
Pirmasis sniegas dažniausiai iškrenta spalį, o paskutinysis balandžio mėnesį, tiesa, jis ilgai netrunka.
„Pirmasis sniego iškritimas vidutiniškai tenka spalio mėnesiui, o paskutinis balandžiui, bet tos datos kiekvienais metais skirtingai, būna, kad netgi pačioje rugsėjo pabaigoje pasnyguriuoja kažkur labai trumpai, bet tai būna pavieniai tokie atvejai, bet jau spalį dažniausiai didesnėje Lietuvos dalyje iškrenta pirmasis sniegas. Aišku, jo trukmė neviršija kelių parų“, – kalba doc. dr. Gintautas Stankūnavičius.
Rimto sniego dar reikėtų palaukti
Dažniausiai storesnio sniego danga Lietuvą uždengia per Kalėdas, tačiau tai gali nutikti ir ankščiau.
„Rimtesnis sniegas turi išsilaikyti dešimt ir daugiau parų. Tokias charakteristikas jis įgauna tik gruodžio mėnesį ir tai antroje pusėje, nes labai nepastovus tas laikotarpis – lapkritis, gruodis. Vienais metais mes sniego sulaukiame apie Kalėdas, kitais metais, žiūrėkit, ir viduryje lapkričio gali iškristi“, – kalbėjo doc. dr. G. Stankūnavičius.
Sniegas per Vėlines, ar taip būdavo?
Klimatologas mini, kad sniegas per Vėlines – retas reiškinys, žinoma, šaltų spalio pabaigų pasitaikydavo, tačiau ne kasmet.
„Kiek pamenu, Žemaitės kūriniuose, karves iš ganyklų pargindavo per visus šventus, lapkričio pirmąją, ir po to vaikai pradėdavo eiti į mokyklas kaimuose, ten baigdavosi žemės ūkio darbai, tai būdavo ta riba kažkokia. Bet visokių tų Vėlinių buvo, buvo kad plaukė ir tankus ižas Neryje ir Nemune, buvo čia metai, ar 1978, ar 1979, kai labai šalta spalio pabaiga buvo, po to dar vieni metai – 1998, kai buvo lapkritis labai šaltas, šiaip, lapkričiai retai pasitaiko, kad visiškai saulėti būtų, su dideliais šalčiais naktimis“, – minėjo Doc. dr. G. Stankūnavičius.
Artimiausi orai
Šiandien protarpiais numatomi krituliai, daugiausia lietus. Šiaurės vakarų, šiaurės vėjo gūsiai vakariniuose ir pietvakariniuose rajonuose daug kur sieks 15–20 m/s, vakariniame šalies pakraštyje 21–26 m/s, prie jūros pirmoje dienos pusėje 28–30 m/s.
Aukščiausia temperatūra 6–9 laipsniai šilumos.
Artimiausią naktį bus debesuota su pragiedruliais. Daug kur trumpi krituliai (daugiausia lietus). Vėjas šiaurės vakarų, vakarų pereinantis į pietvakarių, 7–12 m/s, vietomis gūsiai 15–18 m/s. Žemiausia temperatūra 0–5, pajūryje 7–9 laipsniai šilumos.
Ketvirtadienio dieną bus debesuota. Krituliai (daugiausia lietus), kai kur smarkūs. Vėjas pietvakarių, vakarų pereinantis į šiaurės vakarų, 6–11 m/s, pajūryje gūsiai 15–17 m/s. Aukščiausia temperatūra 5–10 laipsnių.
Penktadienio naktį vietomis, o dieną daug kur krituliai (daugiausia lietus). Naktį kai kur rūkas, plikledis. Temperatūra naktį nuo 1 laipsnio šalčio iki 4, pajūryje iki 7 laipsnių šilumos, dieną 5–10 laipsnių.
