Sau darbo vietą susikuriančios moterys nemoka motinystės draudimo įmokų, todėl ir išmokų tikėtis negali. Ekonomistai pripažįsta, kad motinystės draudimas ne visuomet veikia efektyviai.
Nenori mokėti įmokų, bet tikisi išmokų
Ekonomistas Romas Lazutka sako, kad pagal verslo liudijimą dirbančioms moterims nepriklauso motinystės išmokos, nes jos nemoka motinystės draudimo įmokų. „Blogai, kad žmonės dirba ir nesupranta šių dalykų, neturi informacijos. Nuo šių metų motinystės draudimu draudžiamos pagal individualią veiklą dirbančios moterys. Jos jau gali tikėtis išmokų. Tačiau pagal verslo liudijimus dirbančios vis dar nemoka įmokos, taigi joms nepriklauso ir išmoka. Labai blogai, kai žmogus apie tai sužino tik tuomet, kai susiduria su tėvyste. Tuomet prasideda nepasitenkinimas. Mokesčių nemokėjo, bet gauti išmokas nori. Juk ta pati kirpėja turėjo žinoti, kaip veikia jos darbo modelis ir galėjo atsidėti kažkiek pinigų pati, suprasdama, kad išmokos negaus“, – sako ekonomistas.
Ekonomistė Rūta Vainienė pritaria, kad šiuo atveju į redakciją besikreipusios moters nepasitenkinimas yra nepagrįstas. „Pinigai iš dangaus nekrenta“, – juokiasi ekonomistė. Tačiau pripažįsta, kad motinystės draudimas pilnas kitų nelogiškų sprendimų ir spragų, kurios neužtikrina saugumo pastojusioms moterims.
Įmokas mokėjote, bet tai nereiškia, kad gausite išmokas
Rūta Vainienė sako, kad motinystės draudimas apskritai yra labai neteisingas ir nelogiškas. Pavyzdžiui, dirbote pagal darbo sutartį ar individualiai 11 mėnesių, mokėjote mokesčius, draudimą, tačiau pastojus jokios išmokos nepriklausys. Jos priklauso tik 12 mėnesių dirbusioms moterims. Ekonomistė mano, kad tas 12 mėnesių laikotarpis pasirinktas nesiremiant jokia logika. „Jei moteris dirbo 11 mėnesių, viskas, ji išmokų negaus. Nors visą laiką ir mokėjo mokesčius. Čia trūksta logikos. Kodėl pasirinkta būtent 12 mėnesių laikotarpis? Už to neslypi jokie skaičiavimai“, – sako ekonomistė.
Kitos nuomonės laikosi R. Lazutka. Jo teigimu, motinystės draudimo įmokos nėra didelės. Vos keli procentai nuo gautų pajamų. Taigi Išdirbus 12 mėnesių, sumokama palyginus nedidelė suma. Tuo metu išmoka yra sąlyginai didelė ir trunka dvejus metus.
Savarankiškai dirbančios moterys diskriminuojamos
R. Vainienė sako, kad sudėtingiausioje padėtyje atsiduria motinos, kurios dirba savarankiškai ir susikuria darbo vietą pačios. Ekonomistės teigimu, Lietuvoje individuali veikla, verslo liudijimai ir autorinės sutartys yra iki galo nesuprasti darbo būdai.
„Tie, kurie kuria teisės aktus, paprastai prieš save mato du modelius – darbo santykius arba įmonę. O čia yra toks tarpinis variantas, kuris pagal savo turinį arčiau yra prie verslo veiklos. Kuomet pradedami taikyti mokesčiai, į individualią veiklą pasižiūrima kaip į darbo santykius, o kai reikia mokėti išmokas, tada žiūrima kaip į verslą. Juk individualia veikla užsiimantys asmenys moka motinystės įmokas. Bet kadangi veikla tokia savarankiška, nereguliari, motinystės laikotarpiu moteris gali gauti pajamų, tada ir prasideda diskriminacija dėl tų išmokų“, – sako pašnekovė.
Motinystės draudimą moka ir nevaisingi, ir pensininkai
Ekonomistei keista atrodo ir tai, kad motinystės įmokas priverstos mokėti net tos moterys, kurios neturi jokių šansų kada nors tapti motinomis. „Visada sakiau, kad motinystės draudimas yra iškreiptas. Nes draudimo įmokas moka ir tie, kurie negali turėti vaikų dėl nevaisingumo, ir pensininkai, ir pastoti neketinantys žmonės. Ką tai reiškia – dirbanti 65 metų moteris moka motinystės draudimo įmokas? Koks čia draudimas, jei nėra nei vieno procento tikimybės, kad tu juo pasinaudosi? Tai jei kalbame apie individualios veiklos apmokestinimo tobulinimą, reikėtų visų pirma nuimti šiuos draudimus ir nesukurti žmonėms iliuzijos, kad jie kažką iš valstybės gaus“, – sako R. Vainienė.
R. Lazutka šiuo klausimu nusiteikęs nuosaikiau. „Tokiu būdu parodomas visuomenės solidarumas. Jei motinystės draudimą mokėtų tik tie, kurie ketina turėti vaikų, pinigų paprasčiausiai neužtektų ir sistema neveiktų“, – sako ekonomistas.
R. Vainienė pripažįsta, kad jei įmokų nemokėtų nevaisingi, pensininkai ir tie, kurie nenori vaikų, neužtektų pinigų išmokoms tiems, kurie pagimdo.
Todėl kitos šalys renkasi trumpinti išmokų mokėjimo laiką. Pavyzdžiui, Belgijoje, jos mokamos vos tris mėnesius. Pas mus – du metus. „Mes vieni tokie dosnūs Europoje. Visi kiti šį laikotarpį trumpina“, – sako pašnekovė.
