Viena žinomiausių istorijų, kurioje figūravo merginos apsvaiginimas, yra manekenės Dovilės Didžiūnaitytės žūties byla. Turimais duomenimis, po vieno mados renginio, kuriame dalyvavo ir D. Didžiūnaitytė, vyko vakarėlis. Jame 22 metų mergina buvo apsvaiginta.
Teisminio proceso metu įrodyta, kad po to D. Didžiūnaitytė buvo dar 10 dienų svaiginama, seksualiai išnaudojama.
2017 metų lapkričio 20-ąją mergina iškrito pro viešbučio „Amberton Klaipėda“ bendrojo naudojimo balkoną 14 aukšte. Jos kūne aptikta narkotinių medžiagų, prievartavimo narkotiku vadinamo „oksiko“.
Kaltinamaisiais tapo su mergina paskutines jos gyvenimo akimirkas leidę Ričardas Pinikas ir Aivaras Miltenis. 2022 m. spalį Klaipėdos apylinkės teismas, išnagrinėjęs D. Didžiūnaitytės žūties bylą, A. Miltenį pripažino kaltu dėl merginos išžaginimo, o R. Piniką – kaltu dėl disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.
Nusikaltimai kartojasi
Iš abiejų nuteistųjų D. Didžiūnaitytės šeimai teismo sprendimu buvo priteista po 3 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų, tačiau civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo manekenės šeimai nebuvo pripažintas ir nagrinėtas, mat nukentėjusioji yra mirusi.
„Pagal tą kategoriją nusikaltimų paveldėtojai netenka teisės į žalos atlyginimą. Su tokia pozicija aš nesutikau, nes manau, kad bet kuriam artimajam – tėvui ar motinai – yra padaroma didžiulė žala, kada dukra yra išprievartaujama, kada ja pasinaudojama būtent tokiu būdu“, – paaiškina D. Didžiūnaitytės šeimos advokatas Gintaras Černiauskas.
Jis siekė, kad D. Didžiūnaitytės byla būtų vieša ir žmonės būtų informuoti apie tokias istorijas. Advokato nuomone, panašūs atvejai yra pasikartojantys, tad visko gali būti, kad neseniai paviešinti liudijimai apie galimus nusikaltimus klube „Opium“ nėra iš piršto laužti.
„Vėl išplaukia ta pati istorija, tik su kitais veikėjais. Bet greičiausiai ta istorija turi rimto pagrindo dėl to, kad mes puikiai suprantame, jog naktiniuose klubuose labai dažnai būna prekiaujama narkotinėmis medžiagomis. Tam tikri asmenys naudojasi specialiais narkotikais tam, kad būtų galima apsvaiginti merginas – vartoja vadinamąjį prievartavimo narkotiką. Po to jaunos merginos papuola į tokią situaciją, jog jos nebegali ištrūkti“, – sako G. Černiauskas.
Jeigu į viešumą iškilę kaltinimai naktiniam klubui „Opium“ pasitvirtins, tai dar kartą patvirtins, kad pasilinksminimo vietose nuolat veikia asmenys, kurie sukuria tokias situacijas, į kurias pateko ir D. Didžiūnaitytė, teigia G. Černiauskas.
Druggintojai lieka nedemaskuoti
Žmonių apsvaiginimas baruose ar klubuose nėra naujas reiškinys.
„Kaip prieš 20 metų buvo, dabar tas pats vyksta, tik kažkas apie tai pašnekėjo. Vieša Lietuvos paslaptis“, – sako psichologas Liudas Vincentas Sinkevičius.
Su priklausomybių atvejais dirbantis specialistas priduria, kad tai nėra tik pavienių naktinių klubų problema. Įsigyti ar kitais būdais gauti narkotikų galima beveik visose naktinio gyvenimo vietose, ypač didmiesčiuose. Ne paslaptis, kad ten įvyksta ir daugiausia apsvaiginimo atvejų.
Dažniausiai aukomis tampa jauni žmonės, atvykę iš kitų miestų studijuoti ar dirbti ir neturintys patirties, gerai nežinantys naktinio klubo aplinkos bei personalo. Tačiau vienos pažeidžiamos visuomenės grupės nėra – apsvaigintas gali būti bet kuris žmogus, nepriklausomai net nuo lyties.
„Vieša paslaptis, kuriose vietose yra daugiausiai vartojama. Vartoja ir pilnamečiai, ir nepilnamečiai“, – pažymi L. V. Sinkevičius.
Jei ši problema tokia įsisienėjusi, kodėl institucijos tyli? Anot G. Černiausko, tam yra dvi priežastys. Pirma, naktinis klubas, kuriame bus sukontroliuota, kad jame nebūtų narkotinių medžiagų, neišsilaikys.
„Tam, kad gintųsi nuo teisėsaugos ir visuomenės kaltinimų, kad tokiuose klubuose tokie dalykai vyksta, manau, natūraliai yra užimama pozicija, kad „pas mus tikrai, galime prisiekti, tokie dalykai nevyksta“. Bet tai labai paprasta patikrinti.
Apgailėtina, kad teisėsaugos institucijos nedaro tam tikrų reidų ir neveikia šioje vietoje taip, kaip turėtų veikti. Jeigu policija žino, kad tam tikroje vietoje yra prekiaujama narkotinėmis medžiagomis, jie neturėtų svarstyti, trūksta ar netrūksta resursų iki ten nuvažiuoti“, – sako advokatas.
Kita priežastis, kodėl nesukontroliuojami psichoaktyviųjų medžiagų srautai, – nusikaltėliai vieni su kitais dažniausiai yra susiję.
„Kiek man yra tekę kalbėti su pačiais nusikaltėliais, kurie tuos dalykus daro, jie juokiasi iš policijos darbo. Sako, pastatytų mane policijos viršininkas, aš labai greitai išgaudyčiau visus. Čia yra primityvus darbas. Jeigu pasižiūrėsime Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos naktinius klubus, vaizdas yra vienas ir tas pats“, – pasakoja G. Černiauskas.
Pasak Policijos departamento, duomenų apie pavienius apsvaiginimo atvejus viešose vietose policija nekaupia. Ar žmogus buvo apsvaigintas, paaiškėja tada, kai atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl tokių nusikaltimų kaip seksualinis priekabiavimas, prievartavimas ar išžaginimas.
Atskleidžia svaiginimų schemas
Ėmus kalbėti apie naktiniuose klubuose galimai apsvaiginamas ir išprievartaujamas merginas, lyčių lygybės ekspertė Rugilė Butkevičiūtė sako, kad aukų Lietuvoje gali būti skaičiuojama šimtais.
Vien tik į šį centrą kasdien kreipiasi apie 30 nukentėjusių merginų, kurios pasakoja istorijas apie apsvaiginimus, neaiškius gėrimus naktiniuose klubuose ir patirtą prievartą.
„Kasdien sulaukiame apie 30 nukentėjusių merginų skambučių. Vienos dalijasi ką tik patirta situacija, kitos ryžtasi prabilti apie senas nuoskaudas ir patirtas fizines bei psichologines traumas“, – teigia R. Butkevičiūtė.
Ji pasakoja ir apie istorijas, kurias tenka išgirsti iš nuskriaustų merginų. Pasak R. Butkevičiūtės, scenarijų pasitaiko pačių įvairiausių, tačiau daugelį sieja vienas ir tas pats – į kokteilį įmaišyti vaistai arba narkotinės, psichotropinės medžiagos.
„Mes sulaukiame tokių istorijų, kai moterys pasakoja, jog nusipirko gėrimą bare ir netrukus pasijuto apsvaigintos. Būna pavienių atvejų, kai galimų narkotinių medžiagų merginoms įpila patys barmenai. Tokiais atvejais veikia viskas pagal schemą – yra nusižiūrima mergina, barmenui sumokami pinigai, o jis išrinktai merginai įpila vaistų į jos gėrimą“, – teigia R. Butkevičiūtė.
Suprasti, kad į gėrimą ko nors įpilta, yra labai sudėtinga, mat gėrimas dažniausiai niekuo nesiskiria nuo įprasto – nepakinta jos spalva, skonis. Todėl labai svarbu pačiai merginai įvertinti, kaip ji jaučiasi išgėrusi pirmą taurę.
Jeigu pajautėte, kad ima mieguistumas, kūnas tampa sunkus, apsvaigote greičiau nei įprastai, sutrinka judesių koordinacija, labai svarbu kuo greičiau saugiai grįžti į namus arba kviestis pagalbą.
„Mus pasiekė ir toks atvejis, kai viena mergina, grįžusi namo su taksi, visą parą vėmė tualete ir nepajėgė net telefono rankose išlaikyti – jai reikėjo išgyventi, išbūti tą laiką, ji nesugebėjo net prisikviesti pagalbos“, – sako R. Butkevičiūtė.
Nukentėjusios merginos bijo reakcijų
Visgi kreiptis pagalbos dauguma žmonių delsia ne tik dėl to, kad kartais nepajėgia to padaryti dėl prastos savijautos, bet ir dėl to, kad baiminasi likti nesuprasti arba sulaukti kaltinimų dėl tariamai neteisingo elgesio. Mat visuomenėje vis dar gajus požiūris, neva apsvaigintas žmogus (ypač jei tai jauna mergina) pats kaltas dėl to, kad pasirinko leisti laiką naktiniame klube.
„Jeigu pasižiūrėsime, jaunus žmones dažniausiai teisia pagyvenę žmonės, kurie nebevaikšto į naktinius klubus, kuriems pagal jų amžių tai nepriimtina. Jie viską matuoja pagal save. Bet aš manau, kad tai yra visame pasaulyje priimtinas laisvalaikio praleidimas jaunimui ir šioje vietoje turėtų būti imtasi tokių priemonių, kad tie jauni žmonės, kurie atėjo pasilinksminti, nenukentėtų“, – pažymi G. Černiauskas.
R. Butkevičiūtė taip pat pastebi, kad žmonės bijo kreiptis pagalbos, baimindamiesi visuomenės reakcijų, neigiamų komentarų. Yra buvę atvejų, kai nukentėjusių merginų pasakojimais netiki net mamos.
„Aš visada labai prašau žmonių, kurie neturi ką pakomentuoti viešojoje erdvėje, susilaikyti nuo bet kokių žodžių. Neapgalvotas komentaras, replika gali sutrikdyti merginų drąsą ir nukentėjusios merginos dar labiau užsisklęs savyje“, – tikina R. Butkevičiūtė.
Daugiau sąmoningumo ir supratimo
Tam, kad apsvaiginimo atvejų būtų išvengta, G. Černiauskas primena būti itin apdairiems: žiūrėti, kas ir kaip daro gėrimus, nepalikti jų be priežiūros ir šiukštu nieko negerti, jei kokteilis buvo kurį laiką paliktas ant stalo.
„Reikia, kad tie, kurie vartoja alkoholį, kurie prie baro perka alkoholinius gėrimus, matytų, kaip jis yra padaromas ir kad taurė nebūtų išleidžiama iš rankų, nebūtų paliekama prie staliukų ar kažkur kitur. Yra didelė rizika, kad toje taurėje jau gali būti įpilta tam tikrų medžiagų, kurios po to suveiks taip, kad žmogus gali prarasti atmintį, koordinaciją ir panašiai“, – sako G. Černiauskas.
„Tokie dalykai dažniausiai nutinka tada, kada žmogus labai atsipalaiduoja ir pasitiki, kad aplinka yra saugi ir jam nieko neatsitiks“, – priduria jis.
G. Černiauskui antrina ir L. V. Sinkevičius, ragindamas klubų lankytojus, ypač merginas, neiti po vieną ir šiukštu nesusigundyti ne tik nepažįstamųjų siūlomais kokteiliais, bet ir psichoaktyviomis medžiagomis.
„Tiesiog daugiau sąmoningumo ir supratimo, kad naktinis gyvenimas niekada nebuvo pati saugiausia vieta. Jis turi daug rizikos faktorių. Reikia atsižvelgti, kur einam. Čia tikrai ne bažnyčia – einame į naktinį gyvenimą. Jis ir vadinasi nakties, tamsos gyvenimas“, – sako psichologas.
