Savo padėtį su šiais nuskurusiais Napoleono laikų batais Lietuvos Dailės muziejaus direktorius lygina ne šiaip sau. Neseniai į jo rankas pakliuvęs raštas iš Finansų ministerijos atskleidžia, kad finansavimas kultūrinėms įstaigoms galimai ir vėl bus mažinamas.
Nepaisant to, kad neseniai atidaryta paroda „Didžioji gatvė“ sulaukė nemenko žmonių susidomėjimo, gali būti, kad naujų renginių ateinantį sezoną šiose istorinėse salėse vyks žymiai mažiau. Mat, gautus raštus, ministerija šiam muziejui planuoja skirti penkiolika procentų mažiau nei davė šiemet.
„Realiai tai yra dešimtys, o gal net 100 tūkstančių eurų. Mūsų muziejus turi labai daug planų ekspozicijas atnaujinti, siūlyti naujas paslaugas, naujas parodas, ir mes taip gerokai nuliūdome, nes tai gerokai apriboja mūsų dabar galimybes“, – sako direktorius Arūnas Gelūnas.
Finansų ministerijos parengtame rašte matyti, kad daugelis didžiausių šalies kultūrinių įstaigų neteks bent jau 10 procentų biudžeto, skiriamo prekėms ir paslaugoms. Taip pat kai kurioms įstaigoms bus nurėžti dar 5 procentai, skirti įvairiam turtui įsigyti – tokiam kaip naujos knygos bibliotekoms, paveikslai galerijoms ar muzikiniai instrumentai filharmonijai. Skiriamo biudžeto karpymai galimai palies Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, nacionalinį muziejų, Čiurlionio muziejų, nacionalinį dramos teatrą bei kitas įstaigas.
„Tai yra finansų ministerijos pavedimas kultūros ministerijai. 1,740 tūkstančių mažinti prekių paslaugų įsigijimą ir turto įsigijimą. Tokia suma proporcingai nuo visų kultūros institucijų bus nugnybta“, – mano A. Gelūnas.
Paskutiniai potėpiai iki tol, kol Nacionalinės Filharmonijos koncertų salė po rekonstrukcijos vėl atvers duris. Tačiau ir čia jaučiamas nerimas. Žadamų mažesnių pinigų nebe užteks naujiems instrumentams.
„Iš tiesų prarandame ne tik tai galimybę aukščiausia kokybe atlikti muzikos kūrinius, bet mes ir nepritraukiam jaunų talentų, kuriems negalime suteikti tų gerų, vertingų instrumentų“, – pasakoja generalinė direktorė Rūta Prusevičienė.
Viena iš labiausiai nukentėjusių įstaigų dėl pernykščio kultūrininkų biudžeto karpymo – neseniai renovuota Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka. Problemos tapo akivaizdžios net lankytojams, kuriems buvo pranešta, kad biblioteka nebeįstengia įsigyti net tualetinio popieriaus, po to, kai Vyriausybė 15 proc. sumažino asignavimus įstaigų prekėms ir paslaugoms. Kultūros ministerija sutiko skirti papildomų pinigų bibliotekai, tačiau, pasak jos vadovės, kol kas jie vis dar dirba į skolą ir naujai skirti pinigai bibliotekos dar nepasiekė.
„Gavę pažadą, kad taip bus, tai susitarėm su ta firma, kuri teikia mums tualetinį popierių, kad mes jau užpirkom ir jie pažadėjo palaukti tų pinigų, tada, kada gausim finansavimą, o popieriaus užpirkom“, – kalbėjo direktorė Emilija Banionytė.
Paradoksas, bet Seimo kultūros komiteto vadovas Ramūnas Karbauskis tikina, kad jis pačių valstiečių Vyriausybės — Finansų ministerijos – planams nepritaria. Jis tikina, kad jie neturėtų tapti realybe:
„Seime palaikymo šitoks siūlymas tikrai neturės. Aš galiu pasakyti tik viena – jaudintis reikės tada, kada Seimas nesugebės įtikinti finansų ministerijos ir vyriausybės, kad tai yra neteisingas sprendimas. Bet manau, kad įtikins.“
Tiesa, abi ministerijos – ir finansų, ir kultūros komentuoti į viešumą nutekėjusių planų į kamerą atsisako. Kultūros ministerija tikina, kad su tokiais finansų ministerijos ketinimais sutikti neketina, o finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad kol kas šie kultūrininkų biudžeto karpymai – tik juodraščiai, todėl esą dar per anksti pasakyti kiek ir nuo ko bus nurėžta kitų metų biudžete.
