Edita KARKLELIENĖ
Iškeldinta iš namų
Larisa Chochlova šiandien nebeturi namų. Prieš kelias dienas iš jų iškeldino antstoliai. Ne vienerius metus trukęs karas dėl tėvams priklausiusios sodybos pralaimėtas: vienintele turto savininke teismas pripažino Larisos brolio žmoną.
Daryta kaip pigiau, bet prarasti namai. Pamokanti istorija, kurioje klausiama, ar teisė ir moralė pasuko skirtingais keliais?
Durys užsitrenkė
Priverstinis iškeldinimas iš namų Šiaulių rajone, Kužiuose, Ryto gatvėje, kur L. Chochlova kelis dešimtmečius gyveno, įvykdytas trečiadienio rytą.
Procedūrą pagal Šiaulių apygardos teismo sprendimą vykdė šiauliečio antstolio Andriaus Liaškovo padėjėjai Rokas Urbonas ir Aurimas Aleksandravičius. Dalyvavo atsakovės atstovas, policijos pareigūnai.
Po kelias minutes trukusių derybų L. Chochlovai įsakyta susipakuoti vertingiausius daiktus ir sukrauti juos viename namo kambaryje, kurio durys užplombuotos.
Beveik du dešimtmečius šioje sodyboje gyvenusi L. Chochlova kambaryje sukrautą turtą turi išsivežti per tris mėnesius ir tik su sodybos savininkės ar jos įgalioto asmens žinia.
Artintis prie sodybos kužiškei uždrausta – nuo šiol apsilankymas čia tolygus įsibrovimui į svetimą teritoriją, kurią saugo įstatymas.
Neįgaliai, darbo neturinčiai ir tik iš pusketvirto šimto litų per mėnesį gyvenančiai L. Chochlovai namo durys užsitrenkė, neleista net pernakvoti – antstolio padėjėjų akyse pakeista laukųjų durų spyna.
Moterį laikinai priglaudė sesuo.
Darė, kaip pigiau
Iškraustymas iš namų skausmingas ne tik bename tapusiai L. Chochlovai. Skaudu dėl to ir jos seserims bei broliams. Sodyba Kužiuose buvo tėvų palikimas visiems vaikams po lygiai.
Iškeldinimu iš namų pasibaigusi istorija prasidėjo 1992 metais mirus namo savininkei, minėtų brolių ir seserų motinai.
Moteris, kaip ir 1983 metais miręs sutuoktinis, testamento nepaliko, todėl visi dešimt vaikų tapo paveldėtojais pagal įstatymą.
Anot L. Chochlovos sesers Valentinos Valačkienės, visi išvien – kas, kiek ir kaip gali – po motinos mirties ėmėsi sodybos tvarkymo bei priežiūros darbų.
Pasitarę visi vienbalsiai sutarė, kad oficialiai paveldėjimo dokumentus susitvarkys vienas brolis Arsenijus Malevanovas. Taip būsią paprasčiau ir pigiau.
„Sutarėme ir toliau visi draugiškai prižiūrėti sodybą, – prisiminė V. Valačkienė. – O jei sugalvotume ją parduoti, pasidalyti pinigus lygiomis dalimis.“
Tėvų name apsigyveno tuomet besiskirianti L. Chochlova. Čia po kelerių metų apsistojo ir su Šiauliuose gyvenančia sutuoktine nesutariantis sodybos paveldėtojas A. Malevanovas.
Paveldėtojas rastas negyvas
1997 metų balandžio viduryje šeimą sukrėtė netektis. Vienintelis tėvų palikto turto savininkas, brolių ir seserų patikėtinis A. Malevanovas, rastas negyvas.
Šeima įtarė, kad A. Malevanovo mirtis galėjo būti smurtinė. Tačiau tai liko neįrodyta – mirties priežastimi įvardyti galvos sužalojimai buvo traktuoti kaip nelaimingas atsitikimas.
Po laidotuvių Arsenijaus žmona artimuosius esą tikinusi į jų tėvų palikimą nepretenduojanti ir atiduosianti visą iš vyro paveldėtą giminės nekilnojamąjį turtą.
Mirus broliui, artimieji brolienės nespaudę tvarkyti dokumentų – sako, ir toliau tvarkę, prižiūrėję ir remontavę sodybą, mokėję mokesčius.
Mirusiojo žmona, anot V. Valačkienės, sodyboje nesilankė.
2006 metais šeima sužinojo, kad brolienė yra susitvarkiusi mirusio vyro artimiesiems priklausančios sodybos dokumentus ir tapusi oficialia sodybos Kužiuose savininke.
„Brolienė tiesiai šviesiai pripažino, kad sodybos perrašyti nebeketina“, – sakė L. Chochlova.
Šeima dėl tėvų palikimo fakto nustatymo ir nuosavybės teisių pripažinimo kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą.
Teismų maratonas
Teismas šeimos ieškinį atmetė . Motyvuota, kad ieškovai negali priimti savo tėvų palikimo, nes jis nebuvo niekieno – palikimą pagal paveldėjimo teisės liudijimą priėmė vienas iš įpėdinių A. Malevanovas.
Anot teismo, tai, kad A. Malevanovo broliai ir seserys sodyboje gyveno, dirbo tėvų žemę, statė statinius – ne įrodymas, kad jie tokiu būdu priėmė tėvų palikimą.
Palikimo priėmimu, pažymėjo teismas, laikomas tik notaro išduotas paveldėjimo liudijimas.
Šeimai nepavyko užginčyti ir vienintelei turto paveldėtojai A. Malevanovo žmonai išduoto paveldėjimo liudijimo – taikytas ieškinio senaties terminas.
Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, brolienė pareikalavo jai priklausančią sodybą atlaisvinti, o name gyvenusią vyro seserį L. Chochlovą išsikraustyti.
Šiaulių apylinkės teismas konstatavo, kad paveldėtojos prašymas yra pagrįstas. Tai apeliacine tvarka pripažino ir Šiaulių apygardos teismas.
Moralė ir teisė
Šiauliuose gyvenančios paveldėtojos teigimu, sodyba Kužiuose atiteks jos sūnui, kaip mirusio tėvo ir senelių palikimas.
Paklausta apie moralinių ir teisinių dalykų galimą prasilenkimą, moteris patikino: „Tiesa turi dvi puses, aš turiu savąją. Patikėkite, šioje situacijoje moralė ir teisė tikrai neprasilenkia“.
L. Chochlova dėl psichologinių išgyvenimų prarasto darbingumo ir dėl moralinės žalos atlyginimo ketina kreiptis į teismą.
KOMENTARAS
Situaciją komentuoja Marius STRAČKAITIS, Lietuvos notarų rūmų prezidentas.
– Dešimt paveldėtojų, mirus tėvams, priėmė, kaip jiems atrodė, naudingą, tačiau ne visiškai racionalų sprendimą.
Devyniems paveldėtojams atsisakius paveldėjimo teisės ir taip ją įgavus dešimtajam, jie manė sutaupysią pinigų, kuriuos išleistų paveldėjimo teisės liudijimams. Tačiau notaras galėjo išduoti vieną bendrą paveldėjimo teisės liudijimą visiems įpėdiniams. Juk notaro atlyginimo dydis už paveldėjimo teisės liudijimą į nekilnojamąjį daiktą priklauso nuo to daikto vertės, bet ne nuo įpėdinių skaičiaus.
Teisingiausia būtų buvę paveldėtojams savo žodinį susitarimą įforminti notariškai. Gavę vieną bendrą paveldėjimo teisės liudijimą, įpėdiniai galėjo sudaryti paveldimo turto pasidalinimo sutartį ir numatyti, kad turtas atitenka vienam paveldėtojui, o likusiems jis išmoka kompensacijas. Tokiu atveju, šiam įpėdiniui (naujajam sodybos savininkui) mirus, jo sutuoktinei būtų perėjusi pareiga išmokėti kompensacijas.
