Profsąjungos piktinasi – esą darbuotojams geriau atstovauja jos, o ne tarybos. Ekspertai stebisi, kodėl tarybų steigimas tapo prievole, o Seimo nariai pripažįsta, kad priimdami šią pataisą nelabai ir diskutavo.
Nuo kitų metų liepos susirinkimų įmonėse gali padaugėti, nes žmonės turės rinktis į darbo tarybas. Štai "Danske" banke tokia taryba jau yra, jos atstovai su darbdaviais sprendžia jiems aktualius klausimus. Tačiau darbo tarybų Lietuvoje kol kas mažai, kur kas populiaresnės – profsąjungos. O įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas numato, kad tarybos turės atsirasti visose įmonėse, kuriose dirba daugiau kaip 20 žmonių.
Profsąjungos žeria priekaištus
Darbo taryba su darbdaviu derina ir viršvalandžių, atostogų grafikus, su ja konsultuojamasi prieš priimant svarbius kolektyvui sprendimus ar prireikus mažinti etatus. Esminė tarybų pareiga – informuoti ir konsultuoti darbuotojus. Visgi kodėl tam neužtenka profsąjungų?
„Darbo taryba yra lengviau steigiama, paprastesnis dalykas. Galbūt tai buvo bandymas paskatinti darbuotojus turėti savo atstovus, tai tam tikrais atvejais naudinga ir darbdaviams, nes kai reikia tartis su darbuotojais, daug lengviau, kai turi atstovą“, - sakė teisininkė Jurgita Karvelė.
Šiuo metu į profsąjungas ar tarybas Lietuvoje susivieniję vos mažiau kaip 10 procentų samdomų darbuotojų. Profsąjungos valdžiai žeria priekaištus, kad einama ne tuo keliu.
Punktas nuleistas iš viršaus?
Profsąjungos išgyvena iš narių sunešamų įmokų, o tarybą finansuoja pats darbdavys. Įsigaliojus naujai tvarkai, kolektyve galės būti ir profsąjunga, ir darbo taryba. Profsąjungoms tai labai nepatinka, nes viršvalandžių ir atostogų derinimai pereis būtent į tarybų rankas.
Dar vienas dalykas, dėl kurio abejoja ir profsąjungos, ir teisininkai – kodėl sumanyta tarybas padaryti privalomas. Ką daryti, jeigu darbuotojai vienytis visai nenori?
Algirdas Sysas neslepia, kad šis punktas nuleistas iš viršaus. Darbo kodekso rengėjai taip pasiūlė, o Seimo nariai, skubėdami priimti kodeksą, dėl tarybų beveik ir nediskutavo. Maža to, komisiją, kuri rinks tarybos narius, turi deleguoti darbdavys, o čia atsiveria erdvė spekuliacijoms.
Gali tekti mokėti baudą
Darbdaviai, kurie iki liepos pirmosios tarybų neįsteigs, turės mokėti baudą. Visgi teisininkė sako: atvejų, kai kolektyvas kreipiasi į teismą dėl darbdavio veiksmų, nėra daug. Tad ir prievolė kurti tarybas vien tam, kad pagelbėtų darbuotojams, abejotina.
Be Lietuvos, Europos Sąjungoje darbo tarybos veikia tik Austrijoje ir Vokietijoje. Beje, prezidentė, vetavusi naująjį Darbo kodeksą, kritikavo nuostatą dėl prievolės steigti tarybas. Tačiau Seimas veto atmetė ir šio punkto greičiausiai nebetaisys.
Išsamiau žiūrėkite TV3 reportaže:
