Rugsėjo 1 d. įsigalioja nauja Karo prievolės įstatymo redakcija, kuri numato tris privalomosios karinės tarnybos atlikimo būdus - trijų mėnesių trukmės bazinius karinius mokymus, devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymus.
Į bazinius karinius mokymus ir nuolatinę privalomąją karo tarnybą bus šaukiami karo prievolininkai nuo 19 iki 26 metų ir savanoriai nuo 18 iki 38 metų. Į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus bus šaukiami norą raštu pareiškę 18-32 m. amžiaus karo prievolininkai, studijuojantys aukštosiose mokyklose arba jas baigę.
Privalomąją pradinę karo tarnybą galės atlikti ir moterys, galimybė atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą išliks.
Į privalomąją pradinę karo tarnybą jaunuoliai visų pirma bus kviečiami savanoriškumo pagrindais. Noro nepareiškę prievolininkai bus šaukiami atsitiktine tvarka tik pritrūkus norinčiųjų į privalomąją pradinę karo tarnybą eiti savanoriškai.
Atlikusiems privalomąją pradinę karo tarnybą naujoje įstatymo redakcijoje numatytos įvairios skatinamosios priemonės, tokios kaip dalies sumokėtos studijų kainos kompensavimas, pirmenybė darbinantis į valstybės tarnybą, pirmenybė į valstybės finansuojamas studijų vietas, darbo ir įdarbinimo subsidijavimas.
Privalomąją karinę tarnybą atliekančių karių metinį ribinį skaičių kasmet nustatys Seimas. Taip pat Seimas tvirtins būdą, kuriuo bus atliekama privalomoji pradinė karo tarnyba. Taip įtvirtinama lanksti privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo sistema, kuomet Seimas galės kasmet koreguoti kariuomenės komplektavimą atsižvelgdamas į politinę ir saugumo situaciją.
Naujasis įstatymas numato privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo atidėjimą aukštųjų mokyklų studentams, tačiau studijavusiems aukštosiose mokyklose šaukimas bus pratęsiamas iki 38 metų amžiaus. Tarnyba taip pat gali būti atidėta ir kai kuriais kitais pagrindais - jei karo prievolininkas vienas augina nepilnametį vaiką, yra paskirtas neįgalaus asmens globėju, yra įtariamasis baudžiamajame procese arba atlieka bausmę ir kt.
Privalomąją karo tarnybą sudaro ne tik privalomoji pradinė karo tarnyba, bet ir tarnyba rezerve bei tarnyba mobilizacijos atveju. Karo prievolininkai, atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą, toliau galės tarnybą tęsti aktyviojo rezervo arba parengtojo rezervo kariniuose vienetuose.
Į aktyviojo rezervo karinius vienetus bus skiriami tik norą pareiškę karo prievolininkai. Jie kasmet su savo kariniu daliniu dalyvaus mokymuose ir pratybose, galės vykti į tarptautines misijas.
Į parengtojo rezervo karinius vienetus privalomąją pradinę karo tarnybą atlikę karo prievolininkai bus skiriami privaloma tvarka arba jiems pareiškus norą. Šie asmenys bus šaukiami atlikti užduotis tik ekstremalių situacijų atvejais.
Karo prievolės įstatymo nuostatos buvo peržiūrėtos dėl 2008 m. sprendimo sustabdyti šaukimą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą ir Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl teisės aktų, susijusių su kariuomenės pertvarka, konstitucingumo. Nutarimas konstatavo būtinybę nustatyti teisinį reguliavimą, kuris numatytų kitokias nei privalomoji pradinė karo tarnyba priemones, užtikrinančias tinkamą piliečių parengimą ginti valstybę. (Ugnius Antanavičius)
