2008-01-11 Seime prasidėjęs atominės elektrinės reikalų svarstymas akivaizdžiai parodė, kad valdančioji koalicija ir į šį etapą atėjo visiškai nepasiruošusi, nepadariusi namų darbų, – tai yra nepasirengusi rimtam visų reikalų svarstymui Seime.
Jei turi daugumą, galvoti nebereikia
Susidaro vaizdas, kad valdančioji koalicija labiau rūpinasi, kaip surinkti pakankamą daugumą, kad būtų galima nieko nesvarsčius ir nieko nekeičiant viską patvirtinti buldorezine balsų dauguma, o ne tuo, kaip atsižvelgti į racionalų ir pagrįstą ir ekspertų, ir opozicijos susirūpinimą. Taip sakant, renkamasi principą – “sila jest – uma nenado”, lietuviškai tai skamba – “jei turi daugumą, proto nebereikia”.
Artimiausiu metu paaiškės, kas valdančiajai koalicijai visame svarstyme yra svarbiau: ar tai, kad artimiausiu metu Premjeras susitinka su Estijos premjeru, o vasario 4 d. ūkio ministras planuoja susitikimą su Estijos, Latvijos ir Lenkijos ūkio ministrais ir todėl iki to laiko reikia Seimą priversti priimti įstatymus, nepaisant to, kad tokiu būdu gimstantis nacionalinis investuotojas nuo pat gimimo tampa šleivu ir kreivu, ar vis dėlto svarbiau yra tos spragos visame projekte, apie kurias kalbame jau ne pirmą dieną ir kurias bandžiau įvardinti teiktame Seimui nutarime ir kurių taisyti yra vis dar nenorima. Kad nenorima taisyti, rodo ir tas faktas, kad teikto nutarimo pateikimui nebuvo pritarta.
Kaip galima suprasti iš pirmųjų diskusijų, Vyriausybė teisinasi, kad ji negali tų spragų sutartuose dokumentuose taisyti, nes, girdi, "NDX energija" kategoriškai nesutinka atnaujinti derybų. Tai ganėtinai keista pozicija, kuri rodo tik viena – kad derybininkai nesijaučia galį argumentuotai apginti savo pozicijų ir tada remiamasi jėga ir šantažu. Svarstant tokį reikalą, kaip energetikos perspektyvos, šantažas yra mažiausiai tinkama priemonė.
Mano įsitikinimu, žymiai racionaliau nei aiškintis, kas turi daugiau jėgų Seimo svarstymuose, – ar valdančioji koalicija, nenorinti ar nedrįstanti nieko keisti, ar opozicija, norinti daugiau aiškumo ir skaidrumo, – būtų racionaliai aiškintis, kaip spręsti tas problemas, kurios dabar jau yra aiškios: garantijų, kad bus statoma elektrinė, saugiklių, Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės likimo ir kiti klausimai.
Yra daug galimybių kai kuriuos dalykus ir kai kurias garantijas sudėlioti žymiai aiškiau ir geriau: pvz., apsukant dabartinę saugiklių logiką priešinga kryptimi; ir iš pradžių, pirmuosius 3-5 metų, iki tol, kol bus pasiekti visi sutarimai dėl atominės elektrinės, suteikti valstybei teisę valdyti 2/3 akcijų ir tik po to, kai šie sprendimai bus padaryti ir pradėti realizuoti, suteikti galimybę tai pačiai “NDX energijai” tokiomis pat sąlygomis įsigyti dar 5 proc. akcijų ir turėti tiek, kiek dabar yra suderėta, – tai yra, 38.3 proc. Tokiu būdu išsispręstų ir ta dilema, kuri dabar yra užkoduota suderėtose sutartyse: tai yra dalyvavimas atominės elektrinės statyboje privačiam investuotojui taptų tikrai naudingas, o valstybė pradiniame etape būtų tikrai apsaugota nuo tokių baimių, kad kas nors galėtų blokuoti, remdamasis neaiškiomis sutarčių nuostatomis, valstybei strategiškai svarbius sprendimus.
2008-01-11 Seime pasiūliau protokolinį sprendimą, kaip svarstymai Seime turėtų vykti. Tai buvo bandymas, nesulaukus valdančiosios koalicijos iniciatyvos, rasti būdą racionalioms Seimo diskusijoms. Keista, kad tuo turi rūpintis opozicija. Opozicija, naudodamasi Seimo statutu, gali pakeisti, sulėtinti visą svarstymų procesą, bet be valdančiosios koalicijos nuoširdaus noro siekti geriausio rezultato to rezultato nebus pasiekta. Tokiu atveju visas "liūtų" reikalas taip ir atrodys – panaudojant daugumos jėgą per jėgą prastumta amžiaus afera. To vaizdo nepakeis ir smulkios gudrybės, kurias Č.Juršėnas moka įgyvendinti; pvz., diskusijoms pridėjus dar savaitę, bet vis tiek nieko nepakeičiant. Taigi valdančioji koalicija turi apsispręsti, kuriuo keliu toliau eis – sąžiningų diskusijų ir geriausių sprendimų paieškos keliu ar šiek tiek užmaskuoto daugumos buldozerio keliu. Kol kas matyti daugiau požymių, kad renkamasi antrąjį kelią. Jeigu mums bus paliktas tik toks pasirinkimas: arba pritarti, nieko netaisant, arba nepritarti, turiu daug abejonių, ar mes galėsime pritarti.
Išgyvenimas yra svarbi varomoji jėga
Socialdemokratų pastangos prisivilioti socialliberalus į valdančiąją koaliciją yra visai suprantamos, logiškos ir net, sakyčiau, sveikintinos. Vyriausybei tai yra išgyvenimo reikalas, socialliberalų lyderiams išgyvenimo politikoje reikalas taip pat tampa pačiu svarbiausiu. Taigi visą koaliciją galime pavadinti "išgyvenimo koalicija", nes koalicijos dalyviai praktiškai visi turi išgyvenimo problemų: ir premjeras, ir Seimo pirmininkas, ir atskirai paimtos partijos – ar tai būtų pilietininkai, ar liberalcentristai, ar net ir valstiečiai, jau nekalbu apie socialliberalus. Išgyvenimas yra svarbi varomoji jėga, taip pat ir politikoje.
Socialliberalų lyderių išgyvenimo reikalas yra stipri varomoji jėga lipdant naują koaliciją.
Abi partijos kartu ėjo į rinkimus, kartu žadėjo, kartu 2004 metais parengė A.Brazausko vyriausybės programą, kurią, faktiškai nepakeitęs, perėmė ir G.Kirkilas; kaip normali lietuviška šeima po trumpo nesutarimo grįžta atgal į bendrą gyvenimą. Be abejo, A.Paulauskui yra skaudu, kad socialdemokratų balsais jis buvo atstatydintas iš Seimo pirmininko posto, tačiau vardan vietos būsimajame socialdemokratų rinkimų sąraše tokią nuoskaudos piliulę nėra sudėtinga nuryti. Galima spėlioti, kad pagrindinis derybų objektas yra bendras rinkimų sąrašas, kas būtų taip pat visiškai logiška socialliberalų, kaip savarankiškos partijos, egzistencijos pabaiga. Socialliberalai gimė A. Brazauskui palaiminus, šalia jo jie turi ir baigti savo egzistenciją.
Taigi dar kartą galiu pakartoti, kad sveikinu socialliberalų ir socialdemokratų susitarimus. Politinis gyvenimas bus aiškesnis, – paklydę sūnūs sugrįžta namo.
Ir pabaigai galiu pakartoti tai, ką ne vieną kartą esu kartojęs – mūsų nejaudina, kaip valdančiosios daugumos atsiradimas palies mūsų buvimą komitetų vadovybėje. Visi mes vienokias ar kitokias pareigas einame ne dėl to, kad jas mums pasiūlė Gediminas Kirkilas, bet dėl to, kad, esant mažumos vyriausybei, visų komitetų vadovybė – ir pirmininkų, ir pavaduotojų – turi būti paskirstyta tarp frakcijų. Mes tokios atsakomybės, skirtingai nuo Darbo partijos ir liberalų demokratų, nevengėm, nes manom, kad savo patirtimi galim būti naudingi valstybei: ar dirbant dėl europinių reikalų, ar vardan sveikatos, ar kovojant su alkoholizmu. Mes manom, kad galim ką nors naudinga nuveikti valstybei. Jeigu atsirandanti valdančioji dauguma nutars, kad tai nereikalinga, dėl to visai neliūdėsim.
Parengta pagal spaudos konferenciją 2008-01-14
Andrius Kubilius yra Seimo vicepirmininkas, Tėvynės sąjungos pirmininkas
