„Žinote, aš prieš 33–34 metus, kaip ir dauguma Lietuvos žmonių, stovėjau masiniuose Sąjūdžio mitinguose ir tikrai tuo metu net nujausti negalėjau, kad štai, praėjus daugiau kaip trims dešimtmečiams, teks būti pedofilijos skandalo Seime liudininku“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Dienos tema“ sakė G. Nausėda.
Netrukus į šį prezidento pasisakymą sureagavo ir konservatorių atstovai. Štai europarlamentarė Rasa Juknevičienė „Facebook“ ironizavo, kad organizuodama Sąjūdžio mitingus negalvojo, „kad tokius prezidentus rinksim“.
G. Nausėdos siunčiamos žinutės logikos sako nesuprantantis ir politologas Bernaras Ivanovas.
„Čia toks teatrališkumas, patoso įnešimas, kuris tikrai ne vietoje. Kodėl čia Sąjūdžio mitingai? Kodėl čia šitie dalykai? Reikia muses nuo kotletų atskirti. Aš manau, kad mūsų ekscelencija be reikalo šitaip. Galiausiai, mes juk puikiai suprantame, kad visuose pasaulio kraštuose visokių dalykų nutinka. Ta mintis, idėja yra ganėtinai tamsi. Todėl Sąjūdžio mitingai Sąjūdžio mitingais, o visokie nusikaltimai savo ruožtu. Taip, kad čia tiesiog noras sustiprinti efektą“, – teigia B. Ivanovas.
TSPMI politologė Rima Urbonaitė teigia, kad savo komentaru prezidentas „visiškai neįvertino, kad tai tokio jautrumo klausimas, kur negalima kalbėti neaiškiai, negalima palikti vietos keistoms interpretacijoms“.
„Tu turi labai aiškiai pasakyti pagrindines tezes ir žinutes. Dabar kilo klausimų, ar ir kaip prezidentas supranta, kas yra ir nekaltumo prezumpcija, kilo klausimų ir kokius įstatymus mes čia dabar vertinsime per šio skandalo prizmę. Statybų įstatymą? Ar pats prezidentas vertins per tą prizmę?
Taip, pakyla antakis, nes loginės sąsajos nerandi tarp Sąjūdžio mitingų ir to, kas dabar nutiko. Bet aš preziumuoju, kad prezidentas neįvertino šito klausimo rimtumo ir neįvertino, kokia jam tenka atsakomybė už kiekvieną pasakytą žodį“, – dėsto R. Urbonaitė.
Ji pažymi, kad prezidentui kalbėjimo kartelė yra iškelta ženkliai aukščiau nei bet kam kitam, todėl pasisakymai turėtų būti labiau apgalvoti.
„Deja, prezidentas nepasinaudojo proga parodyti, jog geba vertinti situacijas ir tinkamai komunikuoti. Taip komunikuoti, kad nepasipiltų klausimų lavina, ir visi nespėliotų, ką čia prezidentas norėjo pasakyti, ko jis nenorėjo pasakyti. Jau tuo labiau, kad mes pradedame kvestionuoti prezidento suvokimą, jau irgi nėra gerai. Aš tik spėju, kad taip nutiko dėl pakankamo dėmesio neskyrimo pasiruošimui atsakyti į šį klausimą, nors prezidentas turėjo savaitę“, – tv3.lt komentuoja R. Urbonaitė.
Kiek kitaip pasisakymą apie Sąjūdžio mitingą ir pedofilijos skandalą Seime vertina Mykolo Romerio universiteto politologas Virgis Valentinavičius. Jo teigimu, pasisakymas yra aptakus.
„Sąjūdžio prisiminimas yra daugiau metaforinis vertinimas, kuriuo, matyt, norima pabrėžti, kad čia yra neeilinis įvykis. Bet Nausėda, kalbėdamas apie Bartoševičiaus skandalą šį kartą išvengė tiesioginės konfrontacijos su Seimu, valdančiaisiais ir Vyriausybe. Jis kalba pakankamai aptakiai.
Toks aptakumas santykiuose su valdančiaisiais jam nėra būdingas. Bent anksčiau matydavome, kad jis naudojasi kiekviena proga įgelti valdantiesiems, Vyriausybei kritikuojant, reikalaujant kažko. Tai šį kartą galima pasidžiaugti, kad prezidentas pakilo aukščiau nuolatinio sąskaitų aiškinimosi su valdančiaisiais ir kalbėjo apie žalą demokratijai, politinei sistemai. Sakyčiau, prezidentas parodė savo labiau teigiamą pusę negu mes pripratę“, – sako komentuoja jis.
Sureagavo per vėlai?
G. Nausėda anksčiau ne kartą buvo kritikuojamas, kad per vėlai sureaguoja į politinius skandalus. Taip, anot ekspertų, atsitiko ir šį kartą.
„Be abejo, turėjo sureaguoti anksčiau. <…> Tas vėlavimas ne dėl piktos valios, o dėl galvojimo, ką pasakyti, kokį tekstą paruošti. Ir kai paruošia tekstą, gaunasi taip kaip gaunasi – truputį negerai“, – sako B. Ivanovas.
„Jeigu patys valdantieji buvo kritikuojami, kad vėlavo sureaguoti, tai prezidentas atsiliko dar 4 kartus. Bet kita vertus, aš nemanau, kad kritika valdantiesiems, kad jie iš pasimetimo pavėlavo, yra esminė. Nematau didelės tragedijos valdančiųjų vėlavime.
O prezidentas formaliai turėtų būti šiek tiek aukščiau politinių barnių. Mes būdavome pripratę matyti, kad prezidentas reaguoja labai greitai į valdančiųjų vienokius ar kitokius veiksmus, o dabar buvo paimta pauzė, kuri, manau, išėjo į naudą. Reakcija buvo pasverta ir nuosaiki, jis kalba apie bendrą žalą visiems. Tai jeigu tas vėlavimas buvo išnaudotas gerai apgalvotai pozityvesnei reakcijai, tai gerai“, – teigia V. Valentinavičius.
Interviu LRT G. Nausėda kalbėjo, kad dabar bet kokie konservatorių sprendimai jau turės būti žvelgiami per šio skandalo prizmę. Jis kėlė klausimus, kaip tai atsilieps teisėkūrai, įstatymdavystei.
Pasak V. Valetinavičiaus, tai rodo jo subalansuotą reakciją: „Kiek jis čia specifiškai mini konservatorius, mes girdime ankstesnį Nausėdą. Bet jis kalba ir apie konservatorių atsakomybę, kuri, aišku, yra, bet ir apie žalą visai politinei sistemai“.
Anot B. Ivanovo, kitose šalyse labai greitai užkertamas kelias net potencialioms kalboms pedofilijos klausimu: „O pas mus kažkaip, deja, tos kultūros nėra. Mes pradėjome savo veikimą po 1991 m. nuo nulio. Todėl, aišku, kad reikia daug ko išmokti, daug ką iš naujo daryti. Todėl nestebina, kad reakcija tokia ir valdžia ne visada geba adekvačiai tuos visus klausimus priimti. Dar išmokti reikia daug ko, kitos šalys įvairius skandalus ir kitokio plano išgyveno šimtmečio eigoje. Tai skirtingi dalykai, skirtingos patirtys ir skirtingos reakcijos“.
G. Nausėda tikisi, kad Seimas iš šito skandalo išbris, sustiprės, išmoks pamokas, bet jam kelia nerimą politinės kultūros nuosmukis.
B. Ivanovo įsitikinimu, tai rodo „Kildišienės fenomeną“.
„Čia kalbama bendriau apie politinę sistemą, kai partijos nesugeba užtikrinti politinės konkurencijos. Tai Kildišienės fenomenas. Kai iššoka kažkokie herojai kaip Pilypai iš kanapių nežinia dėl ko, per ką jie karjerą pasidarė. Partijos uždaros, neskaidrios. <…> Suprantate, pas mus per pirteles politinė konkurencija, o ne per viešą veikimą. Tai rezultatas toks“, – sako B. Ivanovas.