Vyriausybė dar praėjusią savaitę pritarė rodikliui, kurį pasiekus būtų atšaukti arba švelninami pandemijos valdymo ribojimai.
Vyriausybė nustatė, kad ribojimų laisvinimai galimi tada, kai per kalendorinę savaitę ligoninėse nebus gydoma daugiau nei 300 COVID-19 pacientų.
Merų nuomonės skiriasi
Neringa, Šiaulių miestas ir Klaipėdos rajonas – tris skirtingus vakcinacijos rodiklius pasiekusios savivaldybės. Neringos savivaldybėje yra pasiektas aukščiausias vakcinacijos rodiklis – paskiepyta daugiau nei 95 proc. gyventojų.
Per vidurį vakcinacijos rodiklių lentelėje yra Šiaulių miestas. Čia paskiepyta kiek daugiau nei 66 proc. gyventojų.
Klaipėdos rajonas atsilieka – Statistikos departamento pateikiamoje vakcinacijos rodiklių lentelėje yra rajonas trečias nuo galo. Čia paskiepyta mažiau nei 57 proc. gyventojų.
Vakcinacijos rodikliai šiose savivaldybėse skirtingi, tad skirtingas nuomones apie galiojančius galimybių paso ribojimus turi ir šių savivaldybių merai.
Pirmaujančios savivaldybės – Neringos – meras Darius Jasaitis mano, kad ribojimai turėtų būti palikti tik tose savivaldybėse, kuriose to reikalauja esanti epidemiologinė ar vakcinacijos situacija. Šiaulių miesto meras Artūras Visockas įžvelgia galimybių paso keliamą pavojų ir jo norėtų atsisakyti.
Tačiau Klaipėdos rajono meras Bronius Markevičius ragina atsižvelgti į dabartinę situaciją, įvertinti omikron atmainos pavojų ir ribojimų atšaukti neskubėti.
Įžvelgia galimybių paso pavojų
Šiaulių miesto meras A. Visockas mano, kad galimybių pasas turi vieną didelį neigiamą bruožą – kuria žmonėms klaidingą įspūdį, jog turėdami šį dokumentą jie yra saugūs, nors užsikrėsti gali ir pasiskiepijusieji.
Meras pasakoja savo asmeninę patirtį. Praėjus trims su puse mėnesio nuo antrosios vakcinos dozės meras nusprendė pasitikrinti antikūnų kiekį kraujyje. Paaiškėjo, kad organizme antikūnų praktiškai nebebuvo, tad A. Visockas turėjo galimybių pasą, o antikūnų ne.
A. Visockas suskubo ir pasiskiepijo trečiąja vakcinos doze, tačiau baiminasi, kad toli gražu ne visi gyventojai tikrinasi antikūnus ir žino savo imuniteto statusą. Taip, pasak jo, susidaro pavojinga situacija, kai turėdami galimybių pasą gyventojai jaučiasi pernelyg saugūs.
„Tai suveikia bumerangu, žmonės turi suklusti. Ne galimybių pasas saugo, o antikūnai. Jūs jų greičiausiai neturite. Jūs einate visur, galimybių pasas veikia kaip spynos raktas, leidimas įeiti, bet jis jokiu būdu nesaugo ir netgi sukuria papildomą pavojų galvojantiems, kad turite apsaugą“, – tv3.lt komentuoja A. Visockas.
Meras svarsto, kad Lietuvoje plintant naujajai koronaviruso atmainai – omikron – galimybių pasas galėtų pasitarnauti taikant griežtesnius ribojimus. Iš kitos pusės, jei būtų mero valia, galimybių paso jis atsisakytų ir atsakomybę dėl savo sveikatos perkeltų patiems gyventojams.
„Palikti žmogų su jo paties sprendimais ir rizika, tačiau pranešti informaciją, kad toks pavojus yra ir tavo reikalas, kaip tokio pavojaus akivaizdoje elgtis. <…>
Netgi turint galimybių pasą neskubėkite eiti į didelius būrius žmonių. Jei visiškai paprastai – virusui yra giliai dzin ant jūsų galimybių paso. Virusui svarbu rasti terpę daugintis, greičiausiai, jūs ir būsite ta terpė, jei eisite į didelius būrius žmonių“, – sako A. Visockas.
Skiepytis ragina, bet ribojimai visus gyventojus paskiepijusiai savivaldybei neatšaukiami
Neringos savivaldybės meras D. Jasaitis norėtų, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų galima rinktis, kokius ribojimus taikyti. Galimybių paso Neringoje meras atsisakytų, mat pasiskiepijusiems gyventojams jis kelia nepatogumų.
D. Jasaitis nepatogumus dėl galimybių paso pastebi ne tik iš viešojoje erdvėje prieinamos informacijos, tačiau ir savo asmeniniame gyvenime. Antradienį meras susidūrė su nepatogumais degalinėje.
„Vykstu į Vilnių, prastovėjau 15 minučių prie durų, nes, pasirodo, be galimybių paso yra įleidžiami tik keturi žmonės. Jeigu turime galimybių pasą, tai ir leiskime kuo daugiau pasiskiepijusių žmonių su kaukėmis ir t.t. Prastovi, grįžti į automobilį, už kurą negali susimokėti nesušalęs“, – pastebėjimais su tv3.lt dalijasi D. Jasaitis.
Neringos meras norėtų išgirsti aktyvesnę Vyriausybės diskusiją su verslininkais ir skirtingų savivaldybių vadovais. Pasak jo, užsienio valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje, vyriausybė diskutuoja su atskirų žemių vadovais apie tai, kokius ribojimus skirtingose šalies vietose taikyti. Panašią praktiką D. Jasaitis sveikintų ir Lietuvoje.
Jo vertinimu, galimybių paso ribojimai galėtų likti galioti tik tose savivaldybėse, kur to reikėtų dėl žemo vakcinacijos lygio ar sudėtingos epidemiologinės padėties. Tačiau tokiose savivaldybėse kaip Neringa, didelio efekto ši priemonė esą nebeduoda.
„Šiandien būčiau leidęs tėvams eiti į vaikų eglutę, o dabar žiūrime tik nuotraukas. Mes visi gyvename burbule, susitinkame toje pačioje parduotuvėje, renginyje ar darbe. Tik ten galima eiti, o į vaikų naujametinę eglutę ateiti negalime, nors yra tik septyni tėvai. Kvailysčių kvailystė“, – kalba D. Jasaitis.
Meras pastebi, kad paliekant vienodus ribojimus visoje šalyje, gyventojai ima nusivilti. Neringa yra daugiausiai pasiskiepijusių gyventojų turinti savivaldybė, tačiau ribojimų vietiniai laikytis turi.
„Žiūrėkite, kaip keičiasi versijos. Buvo pasakyta, kad paskiepijus 70 proc. populiacijos grėsmė išnyks. Neringa yra paskiepijusi virš 100 proc. gyventojų (paskiepyta daugiau gyventojų nei iš tikrųjų gyvena Neringoje. Apie tai jau rašėme anksčiau – aut. past.), tai ar toje teritorijoje apskritai dar turi būti kas nors taikoma? Jeigu taip, ką reiškia epidemiologų pasakojimai apie 90 proc. vakcinaciją? Tuomet nebesuprantu, apie ką kalbame“, – atsidūsta D. Jasaitis.
Ragina kliautis specialistų rekomendacijomis
Klaipėdos rajono meras B. Markauskas mano, kad sveikatos priežiūros klausimus, tarp jų ir pandemijos valdymo priemonių galiojimo laiką, nurodyti turėtų ne merai, o sveikatos priežiūros specialistai. Todėl B. Markauskas pasikliauja specialistų rekomendacijomis – jei jie sako, kad galimybių paso dar reikia, reiškia, jo reikia.
Lygiai taip pat meras vertina ir Vyriausybės patvirtintą 300 lovų rodiklį. Jo nuomone, reikia užtikrinti, kad sveikatos priežiūros sistema nepatirtų pernelyg didelio spaudimo.
„Matome, kas su omikron atmaina darosi, tad net svarstyti (ribojimų atlaisvinimą – aut. past.) yra per anksti. Greičiausiai turėsime atvejų skaičiaus augimą, tad apie ribojimų mažinimą kalbėti būtų sudėtinga ir neatsakinga“, – tv3.lt komentuoja B. Markauskas.
Klaipėdos rajonas yra vieną iš mažiausių vakcinacijos rodiklių turinti savivaldybė. Nors vakcinacijos rodikliai čia neblizga, sergamumas šiuo metu taip pat nėra itin didelis – 100 tūkst. gyventojų per paskutines dvi savaites tenka 439 nauji atvejai.
Kol kas savivaldybė neturi atsakymo, kodėl situacija tokia. Tačiau ir išvadų daryti, ar prie palyginti neaukšto sergamumo prisidėjo galimybių pasas, meras neskuba.
„Mažiau tie, kurie nesusiję su sveikatos apsauga, sukime galvą. Yra rekomendacijos. Kokį jos efektą duoda, merai ar savivaldybė negali turėti, mes neatliekame analizės. Turime priimtas rekomendacijas, joms pritarti ir bandyti kiek įmanoma labiau taikyti“, – teigia B. Markauskas.
Patvirtino rodiklį, kada ribojimai galėtų laisvėti
Portalas tv3.lt primena, kad praėjusią savaitę Vyriausybė patvirtino rodiklį, kurį pasiekus galėtų būti laisvinami ribojimai.
Vyriausybė nustatė, kad šis rodiklis – kai per kalendorinę savaitę ligoninėse nebus gydoma daugiau nei 300 COVID-19 pacientų. Čia turimos omenyje ligoninių lovos be vietų reanimacijoje.
Kartu nuspręsta, kad galimybių paso įvedimas taip pat bus siejamas su šiuo rodikliu – jis būtų įvedamas, jei per savaitę ligoninių lovų užimtumas viršys 300.
„Norime įtvirtinti tai, apie ką mes nuo liepos Vyriausybėje kalbėjome. Nutarime atsiranda atitinkamas reguliavimas, kad, jeigu mes turime kalendorinės savaitės laikotarpyje užimtumą, kuris neviršija 300, mes peržiūrime ribojimu ir atitinkamai priimame sprendimus“, – Vyriausybės posėdyje praėjusią savaitę sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Antradienio duomenimis, šalies ligoninėse gydomi 1324 pacientai.
