Studentai bendrabučius pavadinę „barakais“ neapsiriko: kuo toliau, tuo labiau jie prastėja. Pirmakursiai ir jų tėvai pamatę, kur gyvens būsimoji inteligentija, patiria šoką. Nors švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius giriasi dešimtimis milijonų litų, šiemet skirtų aukštųjų mokyklų bendrabučių remontui.
Iš pigios vietos — džiaugsmo nedaug
Studentų bendrabučiuose dar įkurtuvių nuotaikos, bet jos anaiptol ne šventinės. Ne tik Šiaulių, bet ir kitų miestų, neišskiriant nė sostinės, dalies studentų bendrabučiai tokie, kad ne vienas pirmakursis apsisukęs išėjo ieškotis kito būsto.
„Šiaulių kraštui“ skambinę pirmakursių tėvai sakė, jog džiaugsmas, kad atžala gavo pigią vietą bendrabutyje, greitai išgaravo, pamačius, kur jai teks gyventi.
Ne vienam pirmakursiui teko kambarys, kuriame trise teks stumdytis nugaromis. Vėjo prapučiami langai, sienos — su apiplyšusiais tapetais, grindys ištrintos — su susiraičiusiu linoleumu, lovos — geležinės.
Laimingi jaučiasi tie, kurie gavo vietą bendrabučiuose iš sublokuotų dviejų kambarių su bendru sanmazgu. Bet dar ne viename studentų bendrabutyje „patogumai“ — tik koridoriaus gale.
Šiaulių universiteto bendrabučiuose pigiausia vieta — triviečiame kambaryje gyvenant trims — 109 litai (bendrabutyje, kuriame prasčiausios sąlygos). Vilniaus universiteto bendrabučiuose pigiausia vieta triviečiame kambaryje trims kainuoja po 175 litus.
„Žinojau, kad gyvensiu barake“
Koridorinis yra seniausias (pirmasis) Šiaulių universiteto bendrabutis P. Višinskio gatvėje. Čia koridoriaus gale — virtuvė, „antikvarinis“ tualetas-tupykla, prausykla su keliomis kriauklėmis beveik pusšimčiui aukšto studentų. Dušas — rūsyje. Yra ir skalbykla. Bendrabučio administratorę I. Balčiūnienę pribloškia mūsų klausimas: “Ar turite ir skalbimo mašinų?“
„Čia tik vonia, kokį megztuką kas prasiskalbia ir viskas, patalynę vežasi namo skalbti“, — sako administratorė.
Šis bendrabutis statytas prieš 47 metus ir nuo to laiko nė karto neremontuotas. Vienintelis neturėjęs higienos paso. Šiaulių visuomenės sveikatos centro neuždarytas, bet tikrintas kas pusmetį, reikalaujant tvarkytis. Nuo šių metų liepos, beje, sveikatos apsaugos ministro įsakymu, studentų bendrabučiams higienos pasų nė nebereikia.
Tik dabar šiame bendrabutyje pasirodė pirmieji remonto ženklai. Įėjimo durys jau pakeistos, pradėtas dušo rūsyje remontas. Rugsėjo viduryje statybininkai pradės keisti langus.
Bendrabutis yra bendrabutis
Šiaulių universtetas turi keturis bendrabučius, kiti trys laikomi geresniais — ten blokų sistema. Du iš pastarųjų ankstesniais metais paremontuoti. Viename — antrajame P. Višinskio gatvės bendrabutyje — remontai šiemet prasidėjo. Bet tik dabar, suvažiavus studentams į mokslus. Keičiami sanmazgai.
Pirmakursės Monika ir Rita suka galvas, kad reikės ieškoti šaldytuvo, užuolaidų. Tačiau kol kas didžiausia problema — vanduo ir tualetas, nes jis remontuojamas.
Rita, dar vasarą apžiūrėjusi bendrabutį, neapsidžiaugė. Bet nėra kitos išeities — tėvai niekaip neišgalėtų nuomoti dukrai buto. Net tie 127 litai per mėnesį už bendrabutį — jų šeimai dideli pinigai. Dar už mokslą reikės mokėti — beveik 4 tūkstančius litų.
„Aš anksčiau esu čia buvusi, vyresnis brolis, studentas, čia gyveno, tad žinojau, kad ir man teks gyventi “barake“, — sako Monika. — Bendrabutis yra bendrabutis, guodžiamės, kad priprasime. Pats gali sau aplinką susikurti. Tik nesuprantamas dalykas, kad reikia gyventi be vandens, be tualeto, turime prašyti kitų kambarių gyventojų, kad įsileistų. Sako, kad visus sanmazgus sutvarkys tik iki Kalėdų“.
ŠU Ūkio tarnybos direktorius Ramūnas Tamutis tikina, jog tikrai nereikės Kalėdų laukti, bet neneigia, jog studentai turės pakentėti.
Kodėl remontai vėluoja? Pinigai vėlavo. Anot R. Tamučio, bendrabučių remontams pinigai nubyrėjo iš pernai valstybės „sutaupytų“ studijų krepšelių. Apie tai žinota dar metų pradžioje, bet sutartis dėl valstybės pinigų gavimo pasirašyta tik liepos 28 dieną. Tik po to galima buvo rengti konkursus dėl rangovų parinkimo. Sutartys su rangovais pasirašytos tik rugpjūčio 20 dieną.
Kur kelis mėnesius vaikščiojo bendrabučių remontams skirtos valstybės lėšos, anot R.Tamučio, reikia klausti Švietimo ir mokslo ministerijos.
Tik šiemet atseikėtas milijonas litų
ŠU infrastruktūros prorektorius Donatas Jurgaitis sako, jog iki šiol studentų bendrabučių remontui pinigai tik trupinami: „Kokį trupinį gauname, tiek paremontuojame.“
Prorektorius prisiminė, jog investicinį projektą dėl seniausiojo pirmojo bendrabučio parašė pradėjęs universitete dirbti — prieš dešimt metų. Pinigų sulaukta tik šiemet. Beveik milijoną litų Švietimo ir mokslo ministerija skyrė remontuoti dviem ŠU bendrabučiams.
Iš valstybės studijų fondo bendrabučių renovavimo programos lėšų gauta 901 tūkstantis litų, pats universitetas pridėjo dar 57 tūkstančius litų.
Tų pinigų iš esmės atnaujinti bendrabučius neužteks. Vien pirmajam, kuriame planuojama naikinti koridorinę sistemą, anot D. Jurgaičio, reikėtų mažiausiai 4 milijonų litų. Kada jis galėtų būti iš esmės atnaujintas ir pertvarkytas?
„Jeigu kasmet gautume po milijoną — 4 metų, jeigu kiap šiemet — po 400 tūkstančių litų — mažiausiai 8 metų“, — skaičiuoja prorektorius.
Ką žada Švietimo ir mokslo ministerija, ministras garsinantis, kad šiemet padalyta 30 milijonų litų studentų bendrabučiams renovuoti. O artimiausiu metu dar 40 milijonų litų numatoma aukštųjų ir profesinių mokyklų bedrabučiams.
Pasirodo, tie 40 milijonų litų siūlomi imti kreditais.
„Iš kažkokio europinio banko — su palūkanomis, įnešant savo lėšų, valstybės parama kažkokia gal bus gal ne. Paskaičiavome, kad neturime tokių finansinių galimybių, — sakė D. Jurgaitis. — Kiti universitetai irgi nepuolė į tuos kreditus. Kai vos užtenkame pinigų darbo užmokesčiui, o studentų žiauriai mažėja, negali rizikuoti.“
Šu studentų atstovybės laikinasis prezidentas Klaidas Palikevičius teigia, jog studentų atstovai gali spausti universiteto valdžią: „Tačiau, ką išspausi, kai nėra lėšų. Nors keista, kai girdi, kad kalėjimui perkelti valstybė gali skirti ir šimtą milijonų litų, tuo tarpu studentų bendrabučiams jų neturi.“
Lietuvos studentų atstovybių sąjunga greitai apskaičiavo, jog neišgelbės studentų bendrabučių tie 30 milijonų litų šiemet padalintų šalyje 73 bendrabučiams.
Profesinių bendrabučiuose — net gražiau
Šiaulių profesinio rengimo centras turi tris bendrabučius. „Baisiausiu“ laikomas koridorinis “statybininkų“ bendrabutis J. Basanavičiaus gatvėje. Čia šiemet irgi bus pradėti remontai, keičiami langai.
Bet jame vaizdas nėra toks prastas, kaip universiteto bendrabutyje. Nors kalbinti moksleiviai neslėpė, jog džiugesiu nedega: „Kambariui reikia remonto, patys remontuosime.“
Šiame bendrabutyje yra įrengta biblioteka, kompiuterių salė, fojė pastayti teniso stalai. Už vietą visuose bendrabučiuose mokiniai temoka vos po 13 litų.
Profesinio rengimo centro dirketorius Saulius Dargužas sako, jog bendrabučių remontai valstybės lėšomis pajudėję tik šiemet. Centras pagal šalies bendrabučių renovavimo programą yra gavęs 600 tūkstančių litų, todėl galės pradėti remontuoti bendrabutį J. Basanavičiaus gatvėje, ir tęsti remontus „buitininkų“ bendrabutyje.
Rūta JANKUVIENĖ
