„Žinoma, kreipsiuosi į Strasbūro teismą, nes politinė sistema akivaizdžiai pažeidė mano teises“, – penktadienį BNS sakė jis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) penktadienį atmetė D. Arlausko prašymą panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą, kuriuo jis pašalintas iš Seimo rinkimų, nes nenurodė bendradarbiavęs su KGB.
Tai galutinai užkirto kelią jam kandidatuoti į Seimą. Taikos koalicijos kandidatų sąraše jis buvo įrašytas antru numeriu.
Anot teismo, kandidato į Seimą anketoje pateiktas klausimas, ar asmuo yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, apima ir jo darbą šiose struktūrose. O tai, kad kandidatas savo biografijoje nurodė buvusią tarnybą KGB, neatleidžia jo nuo pareigos anketoje išviešinti šį faktą.
Pagal Rinkimų kodeksą, neteisingas atsakymas į minėtą anketos klausimą yra šiurkštus rinkimų tvarkos pažeidimas.
D. Arlauskas atsakydamas į klausimą, ar yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, parašė „Ne“, bet šalia pateiktoje biografijoje nurodė, kad 1978–1990 metais Valstybės saugumo komitete (rusiškai KGB) ėjo vyresniojo operatyvinio įgaliotinio pareigas.
„Įstatymo leidėjas paspendė spąstus šitoje vietoje. Nebuvo jokio išaiškinimo. Kai kreipiausi į VRK, ką reiškia bendradarbiavimas, jie sako, kad mes nekomentuojame. Įsivaizduokite žmogų, kuris pirmą kartą pildo dokumentus ir jis turi tam tikras nuostatas, o precedento niekada nebuvo, jis tada elgiasi pagal savo logiką“, – kalbėjo D. Arlauskas.
Jis ir teisme, ir VRK aiškino, kad anketoje klausimas suformuluotas taip, lyg būtų teiraujamasi tik dėl slapto bendradarbiavimo su KGB, o ne klausiama, ar asmuo ten oficialiai dirbo.
„Šiuo konkrečiu atveju, manau, buvo intelektualinis nesąžiningumas. (...) Man nekilo abejonių, kad tai atskiri dalykai. Žmonės juk skiria darbą ir bendradarbiavimą, juk jeigu paklausi, kas čia buvo, atsako: ai, dirbome kartu, nesako, kad bendradarbiavome darbe“, – kalbėjo buvęs Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius.
Rinkimuose jis dalyvavo pirmą kartą. Būtent dėl to, kad viešai buvo žinoma jo tarnyba KGB, pirmą kartą visi kandidatai patikrinti, ar jie nebuvo šios SSRS represinės struktūros darbuotojai. Anksčiau Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras tikrindavo tik, ar kandidatai slapta nebendradarbiavo su KGB.
„Žiūrėdamas į visą opiniją, kuri buvo sukurta aplink mane, visos politinės partijos buvo suinteresuotos eliminuoti mane. Kadangi VRK sudaroma partiniu principu, aš turėjau labai mažai šansų. Nesu naujokas šitoje erdvėje“, – sakė D. Arlauskas.
„Manau, kad tai buvo susidorojimas su manimi tų skundikų, kurie paskundė VRK, nes praeityje, kai dar dirbau Valstybės saugumo departamente, buvo susidūrimų su jais ir jie tiesiog atkeršijo. Čia buvo ne principo klausimas, o keršto“, – teigė jis ir pridūrė kalbąs apie dabartinius politikus.
Pasak D. Arlausko, šis įvykis neatbaidė jo ateityje kandidatuoti rinkimuose.
„Neturiu nuoskaudos, puikiai suprantu žaidimo taisykles, tai yra politinė sistema, visos partijos kovoja už save, ir jeigu galima ką nors eliminuoti, tai jie su malonumu tą padarys“, – teigė jis.
Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.
