Iš Seimo nario – į mero kėdę: toks parlamentarų mėtymasis rodo svarbų faktą

Iš demokratiškosios politikos, besiplėtojančios regionuose ir savivaldą, Lietuvos politika pasislenka į centrą – į parlamentą. Vis didesnę įtaką įgauna Seimas ir jame esantys parlamentarai, už kurių šešėlyje neretai slepiasi regionų politikai.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Demokratų sąjungos sąskrydyje pristatyti 33 kandidatai į savivaldybių merus

Gyventojai šokiruoti valdančiųjų užmoju didinti algas sau dvigubai: „Ką veikti su tiek pinigų“

Konservatorės žodžiai apie „jauną, energingą vyrą“ padvelkė seksizmu – reikalauja partijos įvertinti tokius veiksmus

Tiesa, tai kaip reikiant iškreipia šalies politinį gyvenimą. Tai, anot politologo Sauliaus Spurgos, geriausiai parodo, kad 2023-ųjų metų savivaldos rinkimuose partijos kandidatais į merus deleguoja Seimo narius, o ne politikus, įsitraukusius į regiono gyvenimą.

„Tai yra partijų apsileidimas. Politika ir strategijos nebekuriamos, o lyderiai – neugdomi. Ypač regionuose. Dažnai tas politikas, kuris nori kandidatuoti vienoje ar kitoje savivaldybėje, retai ten ir pasirodo. Ir po to ant tam tikros Seimo nario žinomumo bangos išbando savo laimę.

Išvis, idėjų politikoje mažoka. Jeigu kalbame apie merų rinkimus, viskas atrodo gana blankiai. Taip, kad čia yra apsileidimas. Ir visų pirma, partijų“, – nurodo S. Spurga.

Kandidatų sąrašas

Didžiausia savivaldos rinkimų intriga dažniausiai tampa didieji šalies miestai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda.

Vilnius

Likus pusmečiui iki rinkimų galimais kandidatais į sostinės merus įvardijami aštuoni parlamentarai. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ketina kelti Luką Savicką, socialdemokratai – Rasą Budbergytę, Laisvės partiją – frakcijos seniūną Vytautą Mitalą.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir Darbo partija renkasi iš kelių kandidatų. TS-LKD pretendentais į kandidatus įvardija dabartinį Seimo vicepirmininką Paulių Saudargą, socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę, frakcijos seniūnę Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę. Darbo partija planuoja kelti Ievą Kačinskaitę Urbonienę arba Aidą Gedvilą.

Kaunas

Kaune parlamentarų, kandidatuosiančių į merus, pavardžių kiek mažiau. Jau aišku, kad Lietuvos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) kels Aurelijų Verygą, Laisvės partija kalba apie Mariaus Matijošaičio kandidatūrą. TS-LKD rinkimams Kaune taip pat dar nėra apsisprendę ir renkasi iš trijų pretendentų: švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės, finansų ministrės Gintarės Skaistės ir Vytauto Juozapaičio.

Kauno rajono mero kėdės siekti ketina  konservatorius Justinas Urbanavičius.

Klaipėda

Klaipėdoje intriga tarp parlamentarų mažesnė – LVŽS kandidate įvardijama frakcijos seniūnė Ligita Girskienė, TS-LKD – Andrius Petrošius. Apie savo kandidatūrą į uostamiesčio merus praėjusią savaitę paskelbė ir Laisvės ir teisingumo lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Kiti miestai

Panevėžyje jau aiškūs du kandidatai į merus – konservatorius Bronius Matelis ir LVŽS narys Deividas Labanavičius. Galimais kandidatais į Kėdainių merus įvardijamas Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas ir konservatorė Jurgita Sejonienė.

Kitose rajonuose skelbiama po vieną kanidatą. Raseiniuose mero posto ketins siekti LVŽS narys Arvydas Nekrošius, jo bendrapartietis Robertas Šarknickas – Alytuje, Kęstutis Mažeika – Marijampolėje. Šilalėje konservatorius Jonas Gudauskas, Darbo partijos frakcijos narys Valentinas Bukauskas – Telšiuose, Laisvės partijos frakcijos narė Silva Lengvinienė – Elektrėnuose. Marijampolės mero rinkimams „Vardan Lietuvos“ siūlo Seimo nario Kęstučio Mažeikos kandidatūrą.

Partijų „kozerinės kortos“

Politologas Virgis Valentinavičius Seimo narių kandidatavimą į merus įvardija kaip „tradicinę“ problemą, nes neretai dalis pavardžių skelbiamos ne dėl noro mero poste matyti įvardytą partijos atstovą, bet dėl siekio „patempti sąrašą“.

Ekspertas įsitikinęs, kad geriausias to pavyzdys – „Vardan Lietuvos“ kandidatas į Vilniaus merus L. Savickas, neva jo šansai šiuose rinkimuose yra „labai kuklūs“: „Akivaizdu, kad yra visa eilė stipresnių kandidatų. Dar ne visi žinomi. Ir šiuo konkrečiu atveju, manau, kad taip yra bandoma tiesiog ant politinio žemėlapio Vilniuje uždėti šią partiją. Tai tokių atvejų per visus Seimo narius rasime daug“.

Tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse neretai skundžiamasi politiniu „skurdu“, kokybe ar politinių lyderių trūkumu, todėl tai suvokdamos partijos išnaudoja esamas „kozerines kortas“ – visuomenei gerai žinomas politikų pavardes tam, kad pasiektų maksimalių rezultatų.

„Jeigu yra galimybė papuošti sąrašą žinomesnėmis pavardėmis, tą partijos ir daro. O tais atvejais, kai negresia laimėti, kai žinoma, kad tas žmogus liks Seime, galima statyti, ką nori. Partijos požiūriu tai galbūt pridės vieną ar kitą tūkstantį balsų konkrečioje savivaldybėje“, – pridūrė jis.

S. Spurga įvardija dar vieną problemą, kurią pastaraisiais metais įvardija esami merai – savivalda yra spaudžiama, jos funkcijos tarsi didinamos, o pinigų neduodama. Todėl merais tapti dažnai regiono politikai tiesiog nesiryžta.

„Žinoma, kai neįsivaizduoji, ką gali nuveikti, ir nėra tos paskatos. O politikai politikuoja. <...> Seimo nariai yra profesionalūs politikai. Ir jų visa duona – kažkur dalyvauti, pavyzdžiui, rinkimų kampanijose. Ir jeigu yra tokia galimybė, jie tą darys. Žinoma, galbūt ir suprantama, kad tie žmonės, kurie turi savo darbus ar plėtoja savo verslą, jie turi kur kas mažiau laiko ir resursų nei Seimo nariai, kurie turi patarėjus, tam tikrą įdirbį“, – akcentuoja jis.

Partijos jau rengiasi ir 2024-ųjų rinkimams?

Iškart po savivaldos rinkimų, 2024-aisiais lauks Seimo, Europos parlamento ir prezidento rinkimai. Todėl kai kurie politikai gali pretenduoti į merus dėl išskaičiavimo – siekio gauti papildomų politinių taškų sau arba partijai nacionalinio lygio rinkimuose.

„Manau, kad šie savivaldos rinkimai yra labai svarbūs „Vardan Lietuvos“ partijai. Tai yra proga pademonstruoti politinius raumenis. Dabar Skvernelio partijos populiarumas yra šiek tiek pakibęs ore. Ir tas pirmasis „medaus mėnuo“ su rinkėju, staigus populiarumas baigia atvėsti. Skvernelio partijai reikia įrodyti, kad ji yra šio to verta. Nulinis arba blogas rezultatas per savivaldos rinkimus privers rinkėją pagalvoti, ar verta atiduoti savo balsą už šitą partiją“, – nurodo V. Valentinavičius.

2019 m. vykusiuose savivaldos rinkimuose Lietuvos socialdemokratų partija susilaukė daugiausiai žmonių palaikymo: 15 iškeltų kandidatų užėmė mero pozicijas. 

Ši partija taip pat kurį laiką partijų reitingų lentelėje tvirtai laikėsi populiarumo viršūnėje, tačiau jos populiarumas pastarąjį pusmetį smunka. Atsižvelgdami į tai rinkėjai, anot V. Valentinavičiaus, jau dabar kelia klausimą, ar socialdemokratai sugebės per savivaldos rinkimus susigrąžinti buvusią galią.

„Juo labiau, kad socialdemokratai yra tradiciškai stiprūs savivaldos rinkimuose. Jiems verkiant reikia parodyti, kad jie yra tebėra stiprūs, o gal dar labiau sustiprėję, kad pagerintų savo poziciją prieš Seimo rinkimus“, – nurodo jis.

Praėjusių metų rudenį Sauliui Skverneliui ir kitiems bendražygiams atsiskyrus nuo LVŽS ir paskelbus apie Demokratų Sąjungos „Vardan Lietuvos“ įkūrimą pradėjo tirpti partijos reitingai. Todėl, anot V. Valentinavičiaus, valstiečiams artėjantys savivaldos rinkimai yra itin svarbūs.

„Apklausos rodo, kad valstiečiams kyla grėsmė nepatekti į kitą Seimą. Kita vertus, valstiečiai, turėję pakankamai neblogas pozicijas savivaldoje, ir jiems riekia parodyti, kad jei tas pozicijas apgina. Jeigu savivaldoje jų pozicijos ir toliau silpnės, tai tuomet rinkėjams vėl kils klausimai, ar valstiečiai yra verti jų balsų per Seimo rinkimus“, – nurodo jis.

TS-LKD savivaldos rinkimai bus galimybė parodyti, kad esant valdžioje slenkančių krizių laikotarpių partija gali pelnyti žmonių pasitikėjimą savivaldoje net ir esant dalies rinkėjų nepasitenkinimui dėl kadencijos metu priimtų sprendimų.

„Ženkliai blogesnis savivaldos rezultatas būtų nuoroda rinkėjams, kad galbūt per nacionalinius rinkimus ir balsuoti už TS-LKD yra neverta“, – nurodo ekspertas.

Svarbus rodiklis – partijų rezultatai didmiesčiuose

Labai svarbus rodiklis, kaip klostysis savivaldos rinkimai atskirai rajonuose, ir atskirai didžiuose miestuose.

„Įdomiausia, ar konservatoriai ir liberalai Vilniaus mieste išlaikys savo pozicijas. Nes jeigu jas laimėtų kitos jėgos, tokio pobūdžio pergalės, tai reikštų labai sumenkusius šansus gerai pasirodyti nacionaliniuose rinkimuose dabartiniams valdantiesiems. Geriausia apsauga nuo to – laimėti rinkimus arba pasirodyti stipriai“, – akcentuoja V. Valentinavičius.

S. Spurgos teigimu, iki aktyvesnių rinkiminių kampanijų reikia dar palaukti, kol visos partijos visose savivaldybėse iškels kandidatus į merus.

„Manau, kad tas šurmulys turi prasidėti nuo didžiulių miestų, kur mes visi daugiau ar mažiau domimės tuo. Manau, kad šurmulys didžiuose miestuose jau turėjo prasidėti, bet jis dar neprasidėjo“, – priduria ekspertas.