Sveikatos sistemos pertvarka rajono ligonines stumia į užribį, o kaimo gyventojus atitolina nuo medicinos pagalbos.
Pagal dabartinius planus reformavus ligonines, ne vieno rajono gyventojams, patyrusiems traumas, insultus ar infarktus, tikriausiai teks blaškytis po kitus miestus.
„Sunerimę ir gyventojai, ir gydytojai. Jei mūsų ligoninė taps rajoninio lygio, daug darbuotojų neteks darbo, o skubi pagalba nuo žmonių nutols“, – tvirtino Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas, Anykščių rajono ligoninės vyriausiasis gydytojas Dalis Vaiginas.
Gali likti be tyrimų ir specialistų
Pasak D.Vaigino, rajonų ligoninės suteikia daugiau nei 60 proc. stacionaro paslaugų, kurioms apmokėti teskiriama iki 30 proc. reikalingų pinigų, arba tik 13,5 proc. visų sveikatos apsaugos biudžeto lėšų (mažiau nei pirminei priežiūrai). „Tai gana pigus gydymo tinklas, kurį, mano supratimu, sunkmečiu reikėtų tik išsaugoti ir juo pasinaudoti“, – samprotavo Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas.
Vyriausybė jau pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) didžiųjų šalies ligoninių tinklo vizijai. Respublikinėmis turėtų tapti 11 ligoninių. Be Vilniaus ir Kauno klinikų bei keturių didžiausių šalies specializuotų ligoninių, respublikinėmis taptų ir penkios apskričių centrų bendrojo profi lio ligoninės (Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio apskričių bei į vieną sujungtos Klaipėdos „Jūrininkų ligoninė“ ir Klaipėdos miesto universitetinė ligoninė).
Kol kas tebetvyro įtampa tarp dabartinių rajono ligoninių. SAM dar nepaskelbė, kurios iš jų taps regioninėmis (jos bus stiprinamos), o kurios sumenks iki rajoninio lygio ir praktiškai turėtų virsti globos bei slaugos įstaigomis. Pastarosiose ligoninėse nebūtų atliekamos operacijos – jos teiktų tik slaugos, terapijos, dienos chirurgijos paslaugas. „Tokių gydymo įstaigų jau nebegalima vadinti ligoninėmis. Ką galima nuveikti, jei neliks tyrimų laboratorijos, echoskopijos, specialistų“, – nesupranta D.Vaiginas.
Taupymo rezervai – didžiosiose ligoninėse
„Dar nėra konkrečių nuostatų, tik vizijos ir pasėtas nerimas. Manau, kad ir toliau teiksime tokias paslaugas, kurios yra dabar. Mes jau optimizavome jas, atsisakėme akušerijos- ginekologijos skyriaus. Užtat turime stiprią chirurgijos ir traumatologijos ortopedijos grandį. Pernai vien per pusmetį atlikome 1365 operacijas, iš kurių beveik tūkstantis sudėtingų“, – sakė Biržų rajono ligoninės vyriausiasis gydytojas Nikolajus Jeloza.
Gydymo įstaigos vadovui nesuprantamos kalbos apie tai, kad rajono lygio ligoninėse gali būti uždaromos reanimacijos, o dienos chirurgijos paslaugos teikiamos. „Jokia operacija, ir nesudėtinga, negalima be reanimacijos paslaugos. Tai absurdiškos kalbos. O kaip gydytojas gali dirbti be laboratorinių tyrimų?!“ – stebėjosi N.Jeloza. Anot jo, daug rajonų ligoninių optimizavo savo veiklą. Persitvarkyti labiau reikėtų didžiosioms ligoninėms. „Pasaulinė statistika rodo, kad tretinio lygio paslaugoms tenka 10–15 proc. lėšų, o pas mus piramidė apversta aukštyn kojomis. Reformuojama kaimiečių sąskaita“, – apmaudavo ligoninės vyriausiasis gydytojas.
Kad taupymo rezervai didesni didelėse ligoninėse, o ne rajonų, pripažįsta ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
Gimdyves gali vežti į kitus miestus
Rokiškio rajono ligoninei greičiausiai teks uždaryti akušerijosginekologijos skyrių. Ar racionalu išlaikyti šį skyrių, svarstė ir rajono valdžia. „Gimdymų sumažėjo iki 180 per metus. O kad paslauga būtų teikiama kokybiškai, gimdymų per metus turėtų būti apie 300. Tad reikia svarstyti“, – pripažino Rokiškio rajono meras Almantas Blažys. Tačiau, anot rajono vadovo, politikai nusprendė neinicijuoti struktūrinių pertvarkymų ligoninėje ir palaukti, ką nuspręs Sveikatos apsaugos ministerija.
Ligonines stumia į užribį
Rajonų medikams apmaudu, kad sveikatos sistemos pertvarka nuo pat reformos pradžios rajono ligonines stumia į užribį, o kaimo gyventojus atitolina nuo medicinos pagalbos. Jie nuogąstauja, kad, gelbėjant skęstančią sveikatos sistemą, provincija gali dar labiau nukentėti.
„Žmonės dabar sunerimę, kad ištikus traumoms, insultams ar prasidėjus ūmiems pilvo skausmams, gali tekti pagalbos ieškoti kituose miestuose“, – daug problemų mato Anykščių rajono ligoninės vadovas D.Vaiginas. Pasak jo, reforma jau ir taip sumenkino rajonų gydymo įstaigų galimybes. Rajonų ligoninėse, palyginti su miestų, daugiau nei per pusę sumažėjo stacionaro lovų (2009 m. sausio 1 d. jose buvo vidutiniškai 52 lovos 10 000 gyventojų, o miestuose – vidutiniškai 117 lovų 10 000 gyventojų). Gydytojų rajonuose taip pat sumažėjo kur kas labiau nei miestuose. 2008 m. pabaigoje rajonuose tebuvo apie 17 gydytojų 10 000 gyventojų, o miestuose – apie 60 gydytojų, arba 3,5 karto daugiau.
