„Vienas iš aptartų klausimų buvo susietas su užsienio valiutų atsargomis. Svarbu pabrėžti, kad LB pelnas yra susijęs būtent su šių atsargų investavimu. Susitikimo metu buvo sutarta parengti LB įstatymo pataisas ir pakeisti, kaip suskaičiuojama LB įmoka į biudžetą“, – penktadienį žurnalistams teigė V. Augustinavičius.
„To rezultate LB galėtų pervesti didesnes lėšas valstybės biudžetui. <...> Šias pataisas taip pat galėtų pateikti Respublikos prezidentas“, – pridūrė jis.
G. Šimkus teigė su prezidentu neaptarinėjęs, kiek daugiau LB galėtų pervesti lėšų į valstybės biudžetą.
Pasak jo, pernai bankas uždirbo daugiau nei 20 mln. eurų pelno, 2023 metai nebuvo pelningi, tačiau valstybei centrinis bankas skiria lėšų ir kitais būdais.
„LB ne tik investuoja, bet taip pat turi klientus, kuriems moka indėlių palūkanas. Vienas iš tų labai didelių klientų yra Finansų ministerija, kuri laiko milijardus lėšų LB“, – teigė jis.
„LB arba euro sistemos centriniai bankai gali nustatyti palūkanų normas nuo 0 iki -20 bazinių punktų. LB yra nustatęs maksimalią palūkanų normą, o tai reiškia, kad 2023 m. ne kaip pelno įmoką, bet kaip indėlius mes pervedėme biudžetui 110 mln. eurų, už praėjusius metus – 160 mln. eurų, o jeigu dar įskaičiuočiau apie 15 mln. eurų pelno įmoką praėjusiais metais, per dvejus metus LB pervedė į biudžetą 300 mln. eurų“, – kalbėjo LB vadovas.
Kaip panaudotų gyventojų pinigus?
Dar vienas prezidento siūlymas – „įdarbinti“ gyventojų indėlius.
„Viena idėja remtis kitų šalių praktika, kai gyventojai laisvu apsisprendimu gali laikyti savo lėšas taupomosiose sąskaitose, kuriose lėšos gyventojams būtų pasiekiamos bet kada, kai tik to reikia, ir už jas būtų mokamos reguliuojamos palūkanų normos
Tuomet per teisinius mechanizmus gyventojų santaupos taupomosiose sąskaitose galėtų būti paskolinamos ILTEI, o ILTE investuoti į Lietuvos ekonomiką, gynybos pramonę, infrastruktūrą. Tokiu būdu suveiktų vidaus resursais paskatintas Lietuvos augimas“, – teigė V. Augustinavičius.
Anot prezidento patarėjo, ateityje gali būti ir kitų finansavimo alternatyvų.
„Būtų galima analizuoti galimybę pačiam LB ILTE suteikti teisę tiesiogiai iš gyventojų priimti taupomuosius indėlius ir šiuos išteklius investuoti į šalies ekonomiką“, – sakė jis.
Anot V. Augustinavičiaus, esą sutapo G. Šimkaus ir G. Nausėdos nuomonė mažinti šešėlinę ekonomiką, PVM grobstymą. Taip pat, anot prezidento patarėjo, yra „visiškas sutarimas“, kad vienas iš greičiausių sprendimų yra papildomai skolintis, iki kol atsiras bendri Europos Sąjungos mechanizmai, per kuriuos Lietuva galėtų refinansuoti tas lėšas, kurias pasiskolino.
„Be abejo, skiriamas tiems skolinimosi instrumentams, už kuriuos būtų galima pasiskolinti pigiausiai, tai yra mokant mažiausią palūkanų normą“, – nurodė V. Augustinavičius.
Reikia papildomų 12–13 mlrd. eurų
G. Nausėda trečiadienį interviu BNS pareiškė, kad iki 2030 metų siekiant išvystyti kariuomenės diviziją ir krašto apsaugai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tam reikėtų apie 12–13 mlrd. eurų papildomų lėšų, o vienas šaltinių tam, anot jo, galėtų būti ir Lietuvos valiutos atsargos.
Daugiau nei 7 mlrd. eurų siekiančios Lietuvos oficialiosios tarptautinės atsargos kaupiamos užsienyje. Beveik pusė šių lėšų yra skolos vertybiniai popieriai.
Centrinis šalies bankas trečiadienį pranešė, jog ES Sutartis draudžia LB skolinti pinigus ar leisti lėšų pereikvojimą jo sąskaitose Vyriausybei, jos institucijoms, įmonėms, taip pat draudžiama iš jų tiesiogiai pirkti skolos priemones. Vis dėlto LB gali įsigyti skolos priemonių antrinėje rinkoje.
G. Nausėda taip pat siūlo pinigų gynybai surinkti skatinant ekonomikos augimą. Pasak prezidento, tai būtų įmanoma padaryti per nacionalinį plėtros banką ILTE investicijoms panaudojant gyventojų bankuose laikomus indėlius. Kitaip tariant, gyventojai dalį savo ponigų galėtų savanoriškai laikyti taupomosiose sąskaitose, iš kurių lėšas galėtų bet kada išsiimti, o už indėlius bankai mokėtų palūkanas. Dalis tų lėšų būtų pervedama į ILTE.
Tarp prezidento siūlymų yra ir raginimas pensijų fondus investuoti Lietuvoje, taip pat pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkio mažinimas.
Prezidentūra paaiškino, kaip gyventojų indėliai būtų naudojami šalies gynybai
Šalies vadovo pasiūlymas papildomam krašto gynybos finansavimui naudoti Lietuvos gyventojų indėlius sukėlė daug diskusijų. Ketvirtadienį Prezidento kanceliarija naujienų portalui tv3.lt persiuntė išsamesnį komentarą, kaip tai būtų daroma.
Pasak Prezidentūros, papildomos lėšos leistų didinti išlaidas gynybai, iki 2030 m. suformuoti pilno operacinio pajėgumo nacionalinę kariuomenės diviziją, nedidinant mokesčių ir nemažinant socialinių išlaidų.
Šioms reikmėms per 2026–2030 m. papildomai esą reikia per 12 mlrd. eurų.
„Prezidento teigimu, valstybė turi neišnaudotų finansinių galimybių ir rezervų, kuriuos pirmiausia galima nukreipti į ekonomikos augimą, o per ekonomikos augimą, didesnį bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, per didesnes biudžeto pajamas – į gynybos finansavimą“, – rašoma komentare.
Esą tarp tokių rezervų G. Nausėda mato galimybę intensyviau Lietuvos ekonomikoje „įdarbinti“ gyventojų laikomus indėlius.
„Tai yra – pasiūlyti gyventojams dalį savo santaupų laisvu apsisprendimu laikyti specialiose taupomosiose sąskaitose, kuriose lėšos gyventojams būtų iškart pasiekiamos jų prireikus, o už indėlius būtų mokamos palūkanos (ko įprastai nėra laikant lėšas einamosiose sąskaitose).
Palūkanų normą už indėlius nustatytų valstybės institucijos. Per netiesioginius mechanizmus šios gyventojų santaupos būtų laikomos nacionaliniame plėtros banke ILTE ir investuojamos į Lietuvos ekonomiką, gynybos pramonę, infrastruktūros projektus. Tokiu būdu vidaus resursais būtų skatinamas Lietuvos ekonomikos augimas“, – nurodė Prezidentūra.
Pasak jos, G. Nausėda remiasi kitoje euro zonos valstybėje – Prancūzijoje – veikiančiu reguliaciniu pavyzdžiu.
Siūlo Lietuvoje daryti taip, kaip daroma Prancūzijoje
Prancūzijos gyventojai gali turėti po vieną taupomąją sąskaitą bet kuriame komerciniame banke, kuri istoriškai vadinama Livret A. Už lėšas šioje sąskaitoje garantuoja valstybė. Palūkanų normą taip pat nustato valstybės institucijos.
Lėšas gyventojai gali atsiimti kai tik to prireikia (visiškas likvidumas gyventojo pusėje).
Maksimali suma vienam gyventojui tokioje taupomojoje sąskaitoje – apie 23 tūkst. eurų.
Palūkanų norma šiuo metu – apie 3 proc.. Nėra jokių kitų mokesčių. Šia taupymo forma naudojasi apie 80 proc. prancūzų.
2024 m. Prancūzijoje 56 mln. gyventojų Livret A taupomojoje sąskaitoje laikė apie 429 mlrd. eurų.
Virš 60 proc. šių bankuose atskirose taupomosiose sąskaitose laikomų lėšų pervedama (centralizuojama) pagal vietinį reguliavimą Prancūzijos nacionaliniame plėtros banke Caisse des Depots et Consignations (CDC).
Kai bankai perveda lėšas valstybinei plėtros institucijai CDC – gauna tam tikrą apmokėjimą už šias lėšas. Tuo metu CDC šias lėšas didžiąja dalimi skolina ir investuoja į ekonomiką – infrastruktūrą, gynybos pramonę ir kita, bei – gauna tam tikrą finansinę grąžą.
„Prezidento nuomone, remiantis Prancūzijoje veikiančiu modeliu, ekonomiškai būtų naudinga ir Lietuvoje sudaryti galimybes gyventojams savo laisvu apsisprendimu atsidaryti taupomąsias (papildomas einamąsias) sąskaitas už lėšas, kuriose mokama reguliuojama palūkanų norma, ir kurių lėšos (didžioji dalis jų) būtų pervedamos į Lietuvos nacionalinį plėtros banką ILTE“, – paaiškino Prezidentūra.
Esą valstybė per nacionalinį banką investuotų šias lėšas į svarbius projektus, kurie stiprintų šalies ekonomiką ir gerintų gyvenimo kokybę bei sugeneruotų naujų pajamų valstybei.
„Gyventojai šias sąskaitas atsidarytų ir valdytų (pinigai pervedami/išimami) per papildomas komercinių bankų paslaugas (gyventojui tai būtų kaip papildoma sąskaita su požymiu šalia kitų įprastų sąskaitų komerciniame banke).
Kaip ir Prancūzijoje, galėtų būti normuojama taupomųjų sąskaitų maksimali suma. Palūkanų norma už lėšas gyventojo taupomojoje sąskaitoje – reguliuojama ir valstybės nustatoma. Gyventojai lėšas galėtų atsiimti bet kada. Už šių lėšų grąžinimą garantuotų valstybė, jokių papildomų mokesčių gyventojams nebūtų“, – nurodė Prezidento kanceliarija.
Lietuvos bankas turi 7 mlrd. eurų, bet jų gynybai neduos net dėl karo?
Pasirodžius G. Nausėdos interviu, LB ilgai niekam nekomentavo, ką mano apie prezidento pasiūlymą didesniam gynybos finansavimui naudoti jo valdomas užsienio valiutos atsargas.
Tik trečiadienio vakarą išplatino pranešimą apie tai, kam yra skirti užsienio valiutos rezervai, kas yra draudžiama su jais daryti.
Taigi naujienų portalas tv3.lt tiesiai paklausė LB, ar 7,153 mlrd. eurų vertės oficialių valiutos rezervų jis negali duoti ir neduos, negali skolinti ir neskolins Vyriausybei dėl to, kad tai prieštarautų Europos Sąjungos sutarčiai.
Taip pat bankas buvo paklaustas, ar minėti milijardai reikalingi nepriklausomumui užtikrinti, kas ir kaip nusprendžia, kokia suma užtikrina tą nepriklausomumą.
LB tiesiai neatsakė. Vis dėlto pakartojo, kad jam draudžiama tiesiogiai pirkti iš Vyriausybės skolos priemones, tačiau Europos Sąjungos Sutarties nuostatos nedraudžia LB įsigyti minėtų skolos priemonių antrinėje rinkoje tam tikromis sąlygomis, nustatančiomis, kad tokie skolos priemonių pirkimai nebūtų naudojami kaip minėtų draudimų išvengimo galimybė.
„Pagal tarptautinę praktiką, oficialiosios tarptautinės atsargos (OTA) yra tam tikros centrinio banko finansinio turto dalies apibrėžimas. LB, siekdamas optimalios turto struktūros, sprendžia dėl OTA dydžio ir vadovaujasi investavimo politika ir įsipareigojimais Eurosistemai. Suma priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant padėtį finansų rinkoje, Vyriausybės skolinimosi poreikį, bendrą ekonominę padėtį ir pan.
Mūsų valdomos atsargos nėra bankui patikėtas valdyti turtas. Šios atsargos yra LB turto balanso dalis, kuri skirta užtikrinti mūsų įsipareigojimų vykdymą. LB turi tik tiek turto, kiek yra „skolingas“ pagal savo įsipareigojimus. Paimti turto dalį „nenurašant“ tokios pat dalies įsipareigojimų nėra įmanoma“, – komentavo LB.
Jo specialistai taip pat neatsakė į tokį svarbų klausimą: jeigu Lietuvoje būtų paskelbta karo padėtis, LB taip pat neduotų pinigų karo reikmėms? O jeigu duotų, tai kiek ir kokiu būdu?
„LB savo veikloje vadovaujasi Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, įskaitant tuos, kurie galiotų karo padėties metu“, – nuo tiesaus atsakymo išsisuko LB.
