Tačiau Lietuvos bankas, kurio valdybos pirmininką prezidentas teikia tvirtinti Seimui, o pats tvirtina jo pavaduotojus, atsisako gynybai skirti 7 mlrd. eurų vertės tarptautines atsargas taip, kaip siūlo šalies vadovas.
Reikia panaudoti, kad nereikėtų emigruoti dėl karo
Šią savaitę naujienų agentūrai BNS duotame interviu Gitanas Nausėda priminė, kad iki 2015 metų Lietuva turėjo valiutų valdybos modelį.
„Turėjome nacionalinę valiutą, kuri buvo su kaupu padengiama užsienio valiutos rezervais. Tas procentas, jeigu aš dabar gerai prisimenu iš savo bankininkystės laikų, buvo 170–180 procentų.
Kuomet mes įstojome į euro zoną, mes mažąją dalį tų užsienio valiutos atsargų kaip savo kvotą įliejome į Europos Centrinio Banko (ECB) sistemą, o didžiąją dalį – apie 7 mlrd. eurų – mes išsaugojome“, – kalbėjo prezidentas.
Pasak jo, šie pinigai investuojami labai konservatyviai, „kaip taisyklė – ne Lietuvoje, į finansinius instrumentus.“
Perklaustas, ar Lietuvos banko valdomas šalies užsienio valiutas galima tiesiog paimti gynybai, G. Nausėda aiškino, kad po euro įvedimo buvo „raginimas iš naujo įprasminti šiuos pinigus, nes nebereikia jau nacionalinės valiutos padengti“.
Galiausiai prezidentas leido suprasti, kad vienu ar kitu būdu Lietuvos tarptautinės valiutos atsargos turėtų būti panaudotos gynybos reikmėms.
„Aš sakyčiau taip – šie pinigai galėtų taip pat būti panaudoti ir susieti su mūsų nacionalinės divizijos formavimu. Gal nereikėtų taip primityviai suvokti, kad centrinis bankas pirktų tankus ir nuomotų juos kariuomenei. Bet supraskime vieną dalyką – šiuos pinigus, arba kaip rodo mūsų istorijos patirtis, tenka po to dažnai naudoti egzilyje egzistuojančiai Vyriausybei išlaikyti.
Tai man nesinorėtų, kad reikėtų finansuoti egzilyje egzistuojančios Vyriausybės išlaikymą, o kad tie pinigai būtų panaudojami taip, kad egzilyje Lietuvos Vyriausybės niekada nebebūtų. Tokia yra mūsų užduotis“, – kalbėjo prezidentas.
Lietuvos bankas savo pinigų neduos net prasidėjus karui?
Pasirodžius minėtam interviu, Lietuvos bankas ilgai niekam nekomentavo, ką mano apie prezidento pasiūlymą didesniam gynybos finansavimui naudoti jo valdomas užsienio valiutos atsargas.
Tik trečiadienio vakarą išplatino gana sudėtingą pranešimą apie tai, kam yra skirti užsienio valiutos rezervai, kas yra draudžiama su jais daryti.
Taigi naujienų portalas tv3.lt tiesiai paklausė Lietuvos banko, ar 7,153 mlrd. eurų vertės oficialių valiutos rezervų jis negali duoti ir neduos, negali skolinti ir neskolins Vyriausybei dėl to, kad tai prieštarautų Europos Sąjungos sutarčiai.
Taip pat bankas buvo paklaustas, ar minėti milijardai reikalingi nepriklausomumui užtikrinti, kas ir kaip nusprendžia, kokia suma užtikrina tą nepriklausomumą.
Lietuvos bankas tiesiai neatsakė. Vis dėlto pakartojo, kad jam draudžiama tiesiogiai pirkti iš Vyriausybės skolos priemones, tačiau Europos Sąjungos Sutarties nuostatos nedraudžia Lietuvos bankui įsigyti minėtų skolos priemonių antrinėje rinkoje tam tikromis sąlygomis, nustatančiomis, kad tokie skolos priemonių pirkimai nebūtų naudojami kaip minėtų draudimų išvengimo galimybė.
„Pagal tarptautinę praktiką, oficialiosios tarptautinės atsargos (OTA) yra tam tikros centrinio banko finansinio turto dalies apibrėžimas. Lietuvos bankas, siekdamas optimalios turto struktūros, sprendžia dėl OTA dydžio ir vadovaujasi investavimo politika ir įsipareigojimais Eurosistemai. Suma priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant padėtį finansų rinkoje, Vyriausybės skolinimosi poreikį, bendrą ekonominę padėtį ir pan.
Mūsų valdomos atsargos nėra bankui patikėtas valdyti turtas. Šios atsargos yra Lietuvos banko turto balanso dalis, kuri skirta užtikrinti mūsų įsipareigojimų vykdymą. LB turi tik tiek turto, kiek yra „skolingas“ pagal savo įsipareigojimus. Paimti turto dalį „nenurašant“ tokios pat dalies įsipareigojimų nėra įmanoma“, – komentavo Lietuvos bankas.
Jo specialistai taip pat neatsakė į tokį svarbų klausimą: jeigu Lietuvoje būtų paskelbta karo padėtis, Lietuvos bankas taip pat neduotų pinigų karo reikmėms? O jeigu duotų, tai kiek ir kokiu būdu?
„Lietuvos bankas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, įskaitant tuos, kurie galiotų karo padėties metu“, – nuo tiesaus atsakymo išsisuko Lietuvos bankas.
Penktadienį jo vadovas Gediminas Šimkus turėtų lankytis prezidentūroje ir su šalies vadovu ar jo komanda aptarti galimus gynybos finansavimo šaltinius.
