„Mūsų valstybės pašalpų ir algų mokėjimo sistemą reikia griauti nuo pamatų ir kurti naują. Nes dirbti net už didesnę algą nei minimali – nuostolinga“, – sako tris vaikus auginanti, bedarbį vyrą turinti Jurga, Šiaulių universitete siekianti ekonomikos magistro diplomo. Šeimos socialinės pašalpos ir gaunamos lengvatos siekia beveik du tūkstančius litų. Jei moteris dirbdama gautų 1,5 tūkst. Lt algą, pašalpų ir lengvatų nebetektų ir penkių asmenų šeimai pragyventi liktų apie 600 Lt.
Šeimos pajamos pašalpomis – 2 tūkst. litų
29-erių Šiaulių universiteto magistrantė Jurga su vyru augina tris berniukus – 11, 7 ir 3 metų. Moteris užsidegusi siekia įgyti gerą išsilavinimą, tačiau po dvejų metų, kai baigs studijas, žada susikrauti lagaminus ir važiuoti į užsienį.
„Mes emigruosime, nes man baisu, kas su mūsų valstybe darosi. Gavome socialines pašalpas, lengvatas, tad mūsų vaikai nemokamai darželį lankė, gavo mokykloje nemokamą maitinimą, lankė būrelius, valstybė mokėjo algas mokytojams, auklėtojams. O dabar aš susirinksiu visus būsimus mokesčių mokėtojus, į kuriuos valstybė šitiek investavo, ir išsivešiu. Išsivešiu intelektinį kapitalą, o Lietuvos senukams nebus kam pensijas uždirbti, nes mūsų algų ir mokesčių sistema visiškai ydinga, nėra jokios matematikos“, – sako moteris.
Jurga ekonomikos ir finansų studijas baigė Vakarų Lietuvos verslo kolegijoje, o dabar tęsia mokslus Šiaulių universitete. Moteris yra dirbusi konsultante plastikinius langus gaminančioje įmonėje, dirbo ir lygintoja-garintoja, tačiau siekė įgyti gerą išsilavinimą.
Penkerius metus su dviem sūnumis ir vyru ji gyveno motinos ūkyje. Kol mokėsi, mama labai daug padėjo – dukros šeimą išlaikė ir mokėjo už studijas. Žinoma, dukra padėjo mamai, tačiau vėliau suprato, kad laikyti karves nuostolinga, nes už litrą pieno buvo mokama vos 30 centų. Parduotuvėje litras pieno kainavo 2,30.
Šeima išsikėlė gyventi į Šiaulius ir iš bedarbių pašalpos šiaip taip vertėsi. Vyrą, laiku nenuėjusį prisiregistruoti, išmetė iš Darbo biržos, tad neturėdami pajamų sutuoktinai ėmė sukti galvą, kaip išgyventi.
Sugalvojo – vyras pasiėmė tėvystės atostogas, o ji ėmė studijuoti. Tada šeimos pajamos gerokai padidėjo, nes priklausiusios socialinės pašalpos buvo išties nemažos – kiekvienam nariui po 315 Lt, dviem vaikams – po 52,93 Lt, trečiajam – 97,50 Lt, tad iš viso niekur nedirbančių penkių asmenų šeima ėmė gauti 1750 Lt.
Kadangi socialiai remtinai šeimai nereikėjo mokėti už sūnaus lankomą darželį, du vaikai gaudavo nemokamą maitinimą mokykloje, tai, galima sakyti, šeimos pajamos siekė du tūkstančius litų. Jurga pasirūpino, kad gautų socialinę stipendiją, tad penkis mėnesius šeimos biudžetas kas mėnesį pasipildydavo dar 390 Lt. Šiuos pinigus ji skirdavo sumokėti už studijas, todėl šeima pasijuto turtinga – net vasarą leido sau dvi dienas paatostogauti Palangoje.
„Tuo metu pinigų mums užteko, mes buvome išmokę labai taupiai gyventi, tad du tūkstančiai litų pašalpų mus atrodė stebuklas. Manėme, kad iš skurdo išlipome“, – pasakojo Jurga.
Dirbdami prarastų tūkstantį
Pernai socialinių išmokų sistema buvo pakeista. Pirmam asmeniui buvo mokama 350 Lt dydžio socialinė pašalpa, o kitiems – 80 ir 70 proc. šios sumos, tad šeimos pajamos sumažėjo. Vidutiniškai vienam šeimos nariui teko 270 Lt, įskaitant 52 Lt dydžio pašalpą už kiekvieną vaiką, tad šeima papildomai neteko 156 Lt.
Jurga paskaičiavo, kad jos šeimos pajamos tapo 1400 Lt, tačiau dviem vaikams liko nemokamas maitinimas mokykloje ir nemokomas muzikos mokyklos, kurioje sūnūs mokosi griežti smuiku, lankymas.
Šeimai teko sumokėti darželiui nustatytus 25 Lt kas mėnesį aplinkos mokesčio, tad pajamos nors ir sumažėjo, išgyventi dar buvo įmanoma. Jurga vėl gaus socialinę stipendiją, tad turės kaip už studijas sumokėti.
Kas būtų, jei Jurga su vyru susirastų darbą ir gautų po minimalią algą? Jokių pašalpų nebegautų. Išlaidos dirbantiems ir vaikus į mokyklas bei darželį leidžiantiems tėvams siektų apie tūkstantį litų, tad maistui, rūbams ir kitoms būtinoms reikmės teliktų kokie 800 Lt.
Šeima nebetektų visų 1,4 tūkst. Lt pašalpų ir lengvatų, vaikai nebegautų nemokamo maitinimo, tektų mokėti ir už būrelius, ir už darželį. Autobuso bilietams važinėti į darbą tektų pakloti dar po 100 Lt, tad dirbant šeimos pajamos gerokai sumažėtų, nei gaunant pašalpas. „Mūsų sistema tokia, kad tėvams labiau apsimoka sėdėti namie, auginti vaikus ir gauti pašalpas, nei palikti vaikus vienus namie ir eiti dirbti už mažesnes pajamas“, – sako Jurga.
Išeitis – emigruoti
Neseniai Jurga susirado darbą nedidelėje parduotuvėje. Priežastis, kodėl ėmė dirbti – Savivaldybės socialinės paramos skyrius ją informavo, kad už socialinę pašalpą teks atidirbti. Nuo šių metų sausio mėnesio pašalpas iš miesto biudžeto gaunantys asmenys turi dirbti 4 val. per dieną ir ne daugiau kaip 40 valandų per mėnesį visuomenei naudingo darbo. Jei Jurga dirbti atsisakytų, nebetektų socialinės pašalpos.
Pašalpų gavėjams specialistai turi pasiūlyti visuomenei naudingą darbą, atitinkantį kvalifikaciją. Jurga įsiprašė padirbėti pačiame Socialinės paramos skyriuje, tad už pašalpas jaučiasi atsilyginusi.
Jurgai nuostabą kelia tai, kad kai žmogus priimamas į darbą, jam reikia atnešti gydytojų pažymą, kad jis dirbti gali. Kai žmogus įpareigojamas dirbti visuomenei naudingą darbą – gydytojo pažymos niekas nereikalauja.
„Pašalpas juk gauna socialiai pažeidžiami žmonės, kurie gali ir sifiliu, ir atviros formos tuberkulioze sirgti. Visuomenei naudingas darbas dirbamas ir mokyklų ar darželių teritorijose, tad atrodo, kad aplinkinių saugumas niekam nerūpi“, – kalba moteris.
Jurga sako dar nežinanti, ar ilgai dirbs parduotuvėje. Per visą darbo dieną už minimalią algą galybę alaus dėžių jai reikia pernešti. Pačiai ir kasininke, ir valytoja, ir apsaugos darbuotoja reikia būti ir t. t. Moteris sako sutikusi dirbti už minimalią algą, nes tokiu atveju socialinės pašalpos jos šeimai dar lieka, tačiau nebelieka laiko vaikams auginti ir studijoms tęsti.
„Norvegijoje tokį pat sunkų darbą kaip čia dirbdama gaučiau 15 tūkst. Lt per mėnesį. Tai būtų pajamos normaliai gyventi. Juk pas mus Lietuvoje kainos yra europinės, o algos – afrikietiškos. Prieš 10 metų už tūkstantį litų dar buvo įmanoma išgyventi. Dabar, smarkiai pakilus kainoms – nebe“, – teigia pašnekovė.
Moteris sako turinti keletą idėjų, kaip pradėti savo verslą, tačiau vos įkūrus įmonę jau teiktų pradėti mokesčius mokėti. Jei valstybė pradedančius verslininkus kurį laiką nuo mokesčių atleistų, jiems gal ir pasisektų, tačiau dabar vienintelis kelias – emigruoti. „Visą šalies mokesčių ir pašalpų sistemą reikia griauti ir sukurti iš naujo, nes dabar atrodo, kad per 20 metų tik pristatė daug prekybos centrų ir išnaikino darbo vietas“, – sako Jurga.
Šiauliuose pinigines išmokas ir kompensacijas šiemet gavo beveik 17 tūkst. asmenų. Siuntimų dirbti visuomenei naudingą darbą išrašyta 1093 asmenims.
