Visa šalis prie epidemijos slenksčio
ULAC Visuomenės sveikatos specialistė Asta Skrickienė sako, kad nedaug trūksta, jog gripo epidemiją būtų galima skelbti visos šalies mastu. „Visoje šalyje vidutiniškai 10 tūkst. gyventojų tenka 96,2 gripo atvejai. O epidemija skelbiama, kai 10 tūkst. gyventojų tenka daugiau kaip 100 gripo atvejų“, – sako specialistė.
Epideminį lygį jau pasiekė Alytaus, Kauno, Panevėžio ir Vilniaus apskritys. Taip pat šiuo metu gripo epidemija paskelbta Kauno ir Jonavos miestų savivaldybėse. Iki Vilniaus miesto epidemija dar neatėjo, tačiau situacija sparčiai prastėja. Epidemiją skelbia pačios savivaldybės, atsižvelgdamos į sergamumą ir kitus rodiklius.
Gripas šiemet agresyvesnis, o sergančiųjų - daugiau
Lyginant su praėjusiais metais, sergamumas gripu ir užkrečiamosiomis kvėpavimo takų infekcijomis yra pusantro karto didesnis, nei pernai tuo pačiu metu. A. Skrickienė sako, kad gripas šiemet labiau linkęs komplikuotis į kitas pavojingas ligas.
„Šiemet siaučia kitoks virusas, nei pernai. Pernai cirkuliavo AH1M1 virusas. Šiemet susidūrėme su AH3M2 tipo virusu. Jam pasireiškia šiek tiek kitokie simptomai ir kyla daugiau komplikacijų. Pagrindinės – plaučių uždegimas, miokarditas, sinusitas, bronchitas ir kitos uždegiminės komplikacijos“, – aiškina specialistė.
Kaip atskirti gripą nuo peršalimo
Vos pajutus gripo simptomus, būtina kreiptis gydytojus, o ne užsiimti savigyda. Gripas skiriasi nuo peršalimo tuo, kad smogia greit ir stipriai. „Žmogus, užsikrėtęs gripu, susrega per 24-72 valandas.
Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta, didesnė nei 38 laipsnių temperatūra, sausas kosulys, gerklės, galvos, raumenų skausmai. Taip pat nuolatinis nuovargis, silpnumas ir šviesos baimė, kurią iššaukia aukšta temperatūra“, – aiškina A. Skrickienė.
Kai kam skiepai padėtų išvengti mirties
Anot specialistės, gripas pavojingiausias vyresniems, nei 65 metų amžiaus asmenims, taip pat sergantiems lėtinėmis ligomis, debetu, širdies ligomis. „Šie žmonės būtinai turėtų skiepytis, nes jiems susirgus liga greit komplikuojasi ir gali privesti prie mirties. Taip pat skiepytis turi gyvenantys globos įstaigose, medicinos darbuotojai. Apskritai skiepai yra pagrindinė ir veiksmingiausia prafilaktikos priemonė nuo gripo“, – sako A. Skrickienė. Ji primena, kad nepasiskiepijusiems būtina laikytis kitų profilaktinių priemonių – dažnai plauti rankas, vėdinti patalpas, valyti namus šlapiu būdu, vengti masinio susidūrimo vietų.
Kaip išvengti "virusų fermos" – ligoninės
Dažnas susirgęs vengia ligoninės, nes galvoja, jog būtent ten – daugiausia šansų pasigauti dar vieną virusą. Tačiau nebūtina sunegalavus eiti į ligoninę. Galima tiesiog paskambinti šeimos gydytojui. „Epidemijų metu gydymo įstaigose būna tokia tvarka, kad pacientui nereikia atvykti. Nedarbingumo pažymėjimą jis gali gauti nuotoliniu būdu. Tiesiog paskambinęs šeimos gydytojui. Jei vis tik privalote apsilankyti ligoninėje, kad apsaugotumėte save ir kitus, galite naudoti medicinines kaukes“, – pataria specialistė.
