Nusprendė tirtis, tačiau vietos klinikose nerado
Su naujienų portalu tv3.lt susisiekusi vilnietė Aistė pasakoja, kad nors ir nuo antrojo COVID-19 skiepo praėjo septyni mėnesiai, skiepytis sustiprinančiąja doze ji neskuba, nes bijo, kad po neseniai jai atliktos operacijos organizmas nespėjo atsigauti su šūsnies vaistų ir antibiotikų.
Dėl šios priežasties ji teigia nusprendusi atidėti skiepą ir kurį laiką tikrintis, ar turi antikūnų.
Nemokamai COVID-19 antikūnų tyrimą vieną kartą gyventojams ne anksčiau kaip po 120 dienų po vakcinacijos pagal visą vakcinacijos schemą, galima atlikti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nurodytose medicinos klinikose.
Sąrašą galite rasti: čia.
Tačiau, kaip pasakoja Aistė, visos sostinės klinikos, kuriose ji norėjo atlikti tyrimą, vietų neturėjo – eilės nusidriekusios kelias savaites į priekį.
„Ketinau atlikti nemokamą tyrimą, bet laisva vieta pasitaikė tik sausio 4 d. Galvojau – gerai, pasiaukosiu, savaitę nesilankysiu parduotuvėse, sporto klube, kavinėse be galimybių paso. Tik vėliau šovė į galvą – o kaipgi švęsiu Naujuosius? Daug kur įleidžia tik su galimybių pasu. Bilietai Naujametiniam vakarui jau nupirkti, draugų irgi negaliu nuvilti. Tad teks mokėti dvigubai – ne tik už bilietą į renginį, bet tiek pat ir už antikūnų tyrimą. Kreivas šleivas valdžios sprendimas gruodžio 28 d. nutraukti galimybių pasų galiojimą skiepytiems“, – teigia mergina.
Laisvos vietos tyrimams tik nuo sausio
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su keliomis medicinos įstaigomis, kurios SAM nurodymu, nemokamai skiepytiems asmenims atlieka antikūnų tyrimus ir pasiteiravo, ar pastaruoju metu išaugo pacientų srautas.
Vilniaus Šeškinės poliklinikos laboratorijos vedėja Daiva Veisienė nurodo, kad specialistai augantį pacientų srautą pastebėjo dar gruodžio pradžioje, kuomet ir buvo suteikta galimybė testuotis nemokamai. Anot jos, poliklinika kasdien sulaukia maksimalaus pacientų skaičiau, galinčių atlikti antikūnų tyrimą – 300.
Praėjusią savaitę, kai buvo pranešta apie sugriežtintas COVID-19 valdymo priemones nuo gruodžio 28 dienos, pacientų srautas dar padidėjo.
„Šiuo metu iki naujų metų niekaip – vietų nėra, viskas užpildyta“, – sako D. Veisienė.
Analogiška situacija ir Antakalnio poliklinikoje – išaugusį pacientų srautą specialistai stebi jau ilgiau nei mėnesį.
„Išaugo pacientų, kurie turi privalomai testuotis dėl darbo, srautai, taip pat reikšmingai padidėjo pacientų, kurie nori atlikti antikūnų tyrimus, skaičius. Tam įtakos turėjo ir tai, kad asmenys, pasiskiepiję pagal pilną vakcinacijos schemą, išsitirti antikūnų kiekį gali nemokamai. Iš viso poliklinikoje per dieną atliekama apie 200 antikūnų tyrimų“, – komentuoja poliklinikos atstovai.
Kadangi Antakalnio poliklinikoje atliekamų COVID – 19 tyrimų kainos yra vienos mažiausių Vilniuje, ekspertai pastebi ir didesnį srautą pacientų, kuriems reikalingi COVID – 19 PGR testai.
„Pacientai šį tyrimą dažniausiai atlieka prieš keliones į užsienį, arba po turėto kontakto, norėdami įsitikinti ar neserga COVID – 19 infekcija. Dėl išaugusio pacientų srauto, rekomenduojame pacientams COVID – 19 tyrimams registruotis iš anksto“, – nurodo jie.
Pacientai registruojasi ir keliems vizitams į priekį
Medicinos klinikų „Antėja“ tinklo atstovai taip pat jaučia padidėjusį susidomėjimą tyrimais – tiek antikūnų, tiek PGR, tiek antigenų. Žmonės aktyviai skambina ir registruojasi vizitams – lyginant su praeitu mėnesiu, srautas išaugo 40-45 proc.
„Reaguodami į išaugusį srautą, padidinome pajėgumus ir ilgose eilėse laukti netenka“, – teigia jie.
Padidėjusį srautą PGR tyrimams, anot ekspertų, lėmė ir suaktyvėjęs keliavimas, kai kurios šalys pakeitė reikalavimus ir nepriklausomai nuo skiepų vėl reikalauja neigiamų PGR tyrimų rezultatų.
„Kalbant apie padidėjusį antigenų tyrimų skaičių, pastebėjome naują tendenciją – dauguma registruojasi keliems vizitams į priekį.
Manome, kad susidomėjimas antikūnų tyrimais išaugo dėl naujai atsiradusio valstybės finansuojamo tyrimo – šiuo metu tai sudaro apie pusę mūsų atliekamų antikūnų tyrimų. Tikslių tyrimo atlikimo priežasčių nežinome, galime tik daryti prielaidą, kad žmonės tikrinasi prieš revakcinaciją. Taip pat sulaukiame daugybės klausimų dėl galimybių paso galiojimo, konsultuojame žmones, nes daugelis nežino kaip elgtis“, – teigia „Antėjos“ atstovai.
Kaip kinta antikūnų lygis organizme?
Profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė informuoja, kad antikūnų tyrimas laukiant pastiprinančios vakcinos dozės nėra būtinas.
Anot jos, tyrimu vadovautis turėtų asmenys, kurie įtaria, kad persirgo COVID-19 liga po pilno skiepijimo kurso.
„Jeigu jiems praėjo 6-7 mėnesiai po pilno vakcinacijos kurso ir jeigu žmonės įtaria, kad galėjo persirgti, bet nepasidarė PGR tyrimo, tuomet pasidarę antikūnų tyrimą ir užfiksavus, kad yra keli tūkstančiai ar keliolika tūkstančių BAU/ml, galima netiesiogiai suprasti, kad žmogus yra persirgęs. Tuomet sustiprinančioji dozė galėtų būti atidėta“, – teigia ekspertė, pridurdama, kad revakcinacijai svarbiausia yra laikas praėjęs po pilnos vakcinacijos.
Pagal dabartinę tvarką galima jau skiepytis po 3 mėnesių tais atvejais, kai žmogus turi problemų su imunine sistema. Šiuo atveju, anot A. Žvirblinės, norint apsispręsti, ar reiktų pasiankstinti trečią dozę, antikūnų tyrimas vėlgi galėtų būti naudingas, jei testo atsakymas yra neigiamas.
„Tai šiuo atveju antikūnų testas būtų naudingas ir leistų žmogui apsispręsti, ar sustiprinančioji dozė būtų suleista anksčiau nei po šešių mėnesių“, – sako profesorė.
Jei žmogus pasiskiepija sustiprinančiąja vakcinos doze turėdamas pakankamą antikūnų skaičių, problemų nėra, tačiau jei po pilno vakcinacijos kurso jis buvo persirgęs ir greitu metu pasiskiepija, gali būti stipresnės nepageidaujamos reakcijos – žmogus gali jaustis blogiau po skiepo.
„Kad tai kažkokią žalą padarytų, tai nėra tokios rizikos, bet jeigu žmogus karščiuos, turbūt nėra gerai“, – priduria profesorė.
Pasiteiravus, koks antikūnų skaičius užtikrina didesnę apsaugą nuo COVID-19 ligos, A. Žvirblienė patikina, kad tikslaus skaičiaus nėra: „Todėl aš ir suprantu šeimos gydytojus, kurie nežino, ką žmogui patarti, bet jei yra 10-12 tūkst. BAU/ml. ir yra praėję jau šeši ar septyni mėnesiai po pilnos vakcinacijos, tiek antikūnų negali būti.
Natūraliai antikūnų lygis krenta ir paprastai didžiajai daugumai žmonių praėjus pusmečiui po pilnos vakcinacijos jau būna nuo keliasdešimt iki kelių šimtų BAU/ml. ir tai yra visiškai normali imuninio atsako dinamika – antikūnų lygis iškart po vakcinacijos gali būti aukštas, bet laikui bėgant jis nukrenta“.
Antikūnų testas nebetiks galimybių pasui gauti, jei jį atliks nuo COVID-19 pilnai paskiepytas žmogus
Šiuo metu galimybių pasas išduodamas ir asmenims, kurie prieš mažiau nei 60 dienų yra gavę teigiamą (kai nustatomi anti-S, anti-S1 arba anti-RBD IgG antikūnai prieš SARS-CoV-2) kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio imunologinio tyrimo atsakymą.
Nuo šiol atsisakoma serologinio tyrimo kaip varianto gauti galimybių pasą, jei asmuo yra skiepytas COVID-19 vakcina.
Nutarimui siūloma įsigalioti sausio 10 d. Tiesa, kartu numatomas pereinamasis laikotarpis, kad asmenis, turinčius iki šio nutarimo įsigaliojimo datos gautus teigiamus (kai nustatomi anti-S, anti-S1 arba anti-RBD IgG antikūnai prieš SARS-CoV-2) kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio imunologinio tyrimo atsakymus, kai šis tyrimas buvo atliktas po skiepijimo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina, kontaktiniu būdu aptarnauti ar paslaugas teikti galima 60 dienų nuo tokio tyrimo atlikimo dienos.
„Ekspertai taryboje pristatė atliktus vakcinų efektyvumo tyrimus taip pat dėl persirgusių, tai jokių rekomendacijų dėl to nėra. Tai dėl to niekas nesikeičia, ta galimybė išliks toliau, kol gausime kažkokius papildomus mokslo duomenis. Bet dėl vakcinuotų žmonių tie įrodymai, turint omenyje omikron atmainą, yra tokie, kad realiai alternatyva čia nebe labai gali būti, nes interesas kaip tik turėtų būti, kad kuo daugiau žmonių turėtų šviežią skiepą tie, kurie neturi suformuoto šviežio imuniteto persirgimu“, – posėdžio metu kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.
Ragina skiepytis sustiprinamąja doze
Vidaus reikalų ministerijos Vyriausybei teikiamame dokumente pažymima, kad Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras 2021 m. gegužės 20 d. paskelbtame vertinime dėl serologinių antikūnų tyrimų įtraukimo į ES Skaitmeninį COVID pažymėjimą nurodė, net jei antikūnų tyrimai rodo tam tikrą imuninį atsaką, nežinoma, ar antikūnų lygis yra pakankama apsauga ir kiek laiko tokia apsauga galioja.
Specialistai nuogąstauja, kad netrukus po teigiamo antikūnų tyrimo antikūnai taps neaptinkami, mat omikron variantas labiausiai besiskiriantis nuo kitų iki šiol aptiktų ir galimai susijęs su vakcinų veiksmingumo sumažėjimu, ypač praėjus ilgesniam laiko tarpui po vakcinacijos.
„Tik trijų dozių vakcinavimo efektyvumą patvirtina moksliniai tyrimai ir stebėsena. Skiepytis stiprinamąja doze galima praėjus 3 mėnesiams po pasiskiepijimo pagal visą skiepijimo schemą. Būtent skiepijimą sustiprinančiąja doze akcentuoja ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, tad gyventojams turi būti sudaryti skiepytis, o ne atlikti serologinius antikūnų tyrimus po pilnos vakcinacijos schemos“, – rašoma dokumente.
