„Visiems žmonėms didelį ačiū sakau, nes jeigu ne feisbukas, mes būtumėm dabar net neradusios jos, tikrai nebūtumėm radusio“, – sako dingusiosios dukra Jovita Plauškienė.
Jovita graudinasi prisiminusi, ką teko išgyventi po to, kai praėjusią savaitę atvykusi į Kauno klinikas aplankyti čia gulinčios savo mamos, jos palatoje neberado. Dėl galvos traumos ir besikartojančių priepuolių dar kovo 16-ąją iš Raseinių ligoninės į Kauną pervežta Regina Rašitova po poros dienų išrašyta namo dingo: „Sakau, atvažiuosiu pas tave, aplankysim, atvešim, ką tau reik. Sako, gerai. Dar jinai man prieš išeinant apsiverkė, sakau, mama, neverk, tu žinai, kad ne viena atvažiuosiu. Tai mes ir išėjom, bet su ta, kad jinai mūsų antradienį lauks, kad mes atvažiuojam, jinai tą puikiai žinojo.“
Ligoninės atstovai sako, kad moteriai buvo skirtas būtinas gydymas, jos būklė esą nekėlė įtarimų. Moteris esą išleidžiama pasiprašė pati, o apie suaugusiųjų išleidimą iš įstaigos artimiesiems nepranešama.
„Minimai moteriai Kauno klinikose buvo suteikta visai reikalinga medicininė pagalba, jai buvo taikomas konservatyvusis gydymo metodas. Iš ligoninės ji buvo išleista sąmoninga, orientuota, jos gyvybei pavojaus nebuvo. Moteris išėjo savo noru, sakė turinti pinigų ir žinanti, kur jos namai. Na o pacientai apie savo išvykimą iš ligoninės artimiesiems praneša savo nuožiūra“, – sako Kauno klinikų atstovė Karolina Vaikšnoraitė.
Tačiau namo, už daugiau kaip šimto kilometrų – į Raseinių rajoną Užkalnių kaimą, moteris neparvyko. Kad mama jau parą kažkur klaidžioja, dukra sako sužinojusi, kai atvyko į klinikas aplankyti… Artimieji neslepia, kad raseiniškė nevengia taurelės, tačiau tai esą ne priežastis atmestinai elgtis su ligoniu.
„Man labai keista, kad jie man nepaskambino, ir tas jų toks pasakymas, kad neturėjo kontaktinio numerio, žinokit, pyktis verda, dėl to vien pyktis verda, kaip neturėjo, jeigu užsirašė, pati mačiau prie skyriaus, kai rašėsi numerį, tai va dėl to pyktis… Kad ji pati atsisakė gydymo, čia faktas, čia niekas nėra kaltas, jinai pati atsisakė, jinai pasirašė, parašą padėjo ant visų dokumentų, kad jinai atsisako gydymo. Na sakau, čia tai taip… Bet iš tikrųjų turėjo pranešti“, – pasakoja Jovita.
Šoko dėl dingusios moters ištikti artimieji žinią paskleidė per socialinius tinklus. Pasak šeimos, pinigų moteris su savimi neturėjo. Tuomet paaiškėjo, kad 68-erių metų raseiniškę, stabdančią pakeleivingas mašinas į Klaipėdos pusę, žmonės matė dar tą patį vakarą. O jau vėliau ji pastebėta štai čia pakaunėje, Ramučiuose – nesiorientuojanti aplinkoje.
„Man paskambino moteris iš Ramučių, sako, aš mačiau, aš su ja kalbėjau trečią valandą dienos, ji stovėjo prie mašinos ir dirigavo rankom ir sakė – čia mano brolio mašina. Bet ji neturi brolio, ji viena šeimoj yra… O ji sakė, čia brolio, laukiu brolio ir važiuosiu kažkur“, – [risimena J. Plauškienė.
Moteris rasta basa, purvina, sušalusi ir klejojanti – kur ji klaidžiojo, kur nakvojo, mama negalėjo papasakoti. Ją radusieji gyventojai iškvietė greitąją – ši moterį vėl nuvežė į Kauno klinikas.
„Jinai vaikščiojo basa, jos kojos, visi padai žaizdoti. Jinai vaikščiojo basa, jinai neatsimena, kur buvo, jinai manęs klausia, ką aš tuose Ramučiuose veikiau? Dabar va, kai aš jai pasakiau, kad tu Ramučiuos, – ką aš ten veikiau, ko aš ten ėjau. Ji nieko neprisimena, nesiorientavo, kur ji yra“, – sako J. Plauškienė.
Artimieji sako, kad dar tą patį vakarą jį vežta ir į kitą Kauno ligoninę ir tik vėliau išvežta į Raseinius. Čia ji gydoma iki šiol, o jau ryt moterį planuojama išleisti namo. Atminties sutrikimai, atrodo, jau praeina. Tik apie tai prakalbus dukros veidas pagaliau nušvinta.
„Jinai jau gerai jaučiasi. Nori namo važiuoti, nori pas mus važiuoti, aišku, ne pas save, pas mane į namus“, – sako J. Plauškienė.
Laimė, raseiniškės istorija baigėsi sėkmingai – ji rasta gyva. O štai Naujųjų išvakarėse taip iš ligoninės išsiprašęs ir paleistas kaunietis Vladimir Šeiko po kelių dienų intensyvių paieškų rastas nebegyvas tų pačių Klinikų teritorijoje. Jo širdis sustojo nuėjus vos kelis šimtus metrų nuo priėmimo skyriaus.
