Ginklai išduodami savigynai. Tačiau kiek jų panaudojama ne gelbstint savo ar kito gyvybę, ginant savo turtą, o suvedinėjant sąskaitas – iš keršto ar pavydo?
Tragedija Šilutėje
Rugpūčio viduryje legaliai laikomu pistoletu „Beretta” šilutiškis Vinardas Barcys (40 m.) nušovė savo bendraamžę žmoną, 17 metų dukrą ir nusišovė pats. Ginklą jis įsigijęs buvo prieš keletą metų, o leidimas jį laikyti V. Barciui buvo pratęstas prieš mėnesį iki tragedijos.
Po tragedijos buvęs V. Barcio verslo partneris Dinaras Užkuraitis (buvęs Kauno „ramaškinių“ gaujos narys) ėmė visiems pasakoti, esą V. Barcys paleidęs vėjais jo draugės turtą, kai D. Užkuraitis už žmogžudystę sėdėjęs kalėjime. Girdi, V. Barciui, prekiavusiam automobiliais, buvo leidęs nemokamai naudotis bendrovės “Dinava” aikštele bei biuro patalpomis. D. Užkuraitis tvirtino, esą bendrovės sąskaitose trūksta beveik milijono litų, esą už bendrovės lėšas nupirkti kelių milijonų vertės sklypai ir kitas turtas atsidūręs su V. Barciu susijusių žmonių rankose.
Netrukus dėl bendrovės turto grobstymo ant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnų stalo gulė D. Užkuraičio skundas. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtarimai grobstymu buvo pateikti artimam V. Barcio draugui, tuometiniam “Dinavos” direktoriui Arūnui Eizai. Tyrėjai aiškinosi, kas galėtų būti jo bendrininkai.
Pasak D. Užkuraičio, tuomet pas jį atvykęs V. Barcys ir esą pagrasinęs nužudyti už tai, kad pasiskundė policijai. Esą išsigandęs D. Užkuraitis iškvietė saugos tarnybą ir apie grasinimus informavo kriminalinės policijos pareigūnus.
Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau viskas greitai nurimo. D. Užkuraitis tvirtina, jog nebuvo nei apklausti įvykio liudininkai, nei paimti vaizdo įrašai, kuriuose turėjo būti užfiksuotas V. Barcio siautėjimas.
FNT tarnybai pareiškimą buvo parašęs ir artimas V. Barcio draugas Vytenis Š. Pastarajam taip pat buvo grasinama – vyriškis net bijojo grįžti į namus Tauragėje.
Taigi V. Barcys grasino daugeliui žmonių, o Šilutės kriminalistai ne tik kad neatėmė ginklo, bet dar net pratęsė leidimą jam laikyti.
Skundus reikia tikrinti
„Jokių nerimą keliančių duomenų mes neturėjome, – paprašytas pakomentuoti situaciją dėl ginklo leidimo pratęsimo V. Barciui, aiškino Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas Arūnas Pupšys. – Liepos pabaigoje žmogus pristatė visas reikalingas pažymas – su 5 ar daugiau gydytojų parašais, kad jo tiek psichinė, tiek fizinė sveikata yra puiki. Mes patikrinome visus duomenis, kuriuos privalėjome. V. Barcys ginklą turėjo jau 10 metų ir niekada niekur nebuvo neužkliuvęs.
A. Pupšys piktinosi tvirtinimais, esą policija nieko nedariusi, nors V. Barcys tuo metu grasinęs žmonėms susidorojimu.
„Jeigu du kaimynai ar draugai susipyksta, tai ar jie tuoj traukia ginklą ir šaudo? – retoriškai klausė viršininkas. – Galų gale, gavę skundą mes neturime teisės, neįsitikinę jo pagrįstumu, atimti iš žmogaus ginklą. O ir tuo konkrečiu atveju, kiek man žinoma, jokių grasinimų ginklu nebūta, nes žmogus ir ginklo neturėjo pasiėmęs. Nei liudininkų atsirado, girdėjusių ar mačiusių, kaip grasino, nei kameros neužfiksavo.”
Patyliukais šilutiškiai kalba, jog visą tą košę užvirė iš kalėjimo grįžęs D. Užkuraitis. Įsivaizdavęs, kad yra neliečiamas ir turintis įtakingų draugų, jis, girdi, ir bus privedęs V. Barcį prie tokios būsenos, kad tas nusivylęs pakėlė ginklą prieš šeimos narius ir save.
Šilutės rajono prokuratūros prokuroras Marius Maulius, kontroliuojantis bylos dėl Barcių šeimos tragedijos tyrimo eigą, sakė, jog kol kas į daugelį klausimų atsakymo dar nėra. „Laukiame ekspertų išvadų, – paaiškino prokuroras. – Kol kas vyksta kompleksinės ekspertizės, o jos, kaip žinia, trunka gana ilgai. Šis atvejis – rezonansinis, tad ir išvadų tikimės greičiau.”
Kruvina spalio pradžia Kaune
Panašus pavyzdys ir iš Kauno. Prieš savaitę nušautas Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė. Abu šie žmonės buvo įtraukti į pedofilijos skandalą. Įtariamas juos nušovęs Drąsius Kedys buvo įsitikinęs, jog tiek teisėjas, tiek V. Naruševičienė, tiek politikas Andrius Ūsas bei buvusi D. Kedžio sugyventinė Laima tvirkino jo dukrą. D. Kedys rašė skundus ir pareiškimus visoms institucijoms, o nesulaukęs jokių veiksmų ir atsakymų, viešai pareiškė susidorosiąs su „pedofilų armija”. Visi, kuriems buvo grasinama, taip pat buvo parašę pareiškimus, kreipęsi į prokuratūrą dėl grasinimų. Tačiau niekas nieko nedarė, nors D. Kedžio seife gulėjo du savigynai išduoti ginklai. Esą policijai niekas nesiskundę...
Leidimų tvarkos nekeis
Jau po tragedijos Šilutėje generalinis policijos komisaras Vizgirdas Telyčėnas davė komandą peržiūrėti ir sustiprinti ginklų išdavimo ir kontrolės tvarką.
Tuomet Lietuvos viešosios policijos valdybos (LVPV) Licencijavimo skyriaus viršininkas Vytautas Velička tvirtino, jog dabar bus skiriamas didesnis dėmesys asmenims, kurių atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsinimo nužudyti, seksualinės prievartos, plėšimų, reketo ar grasinimų pakenkti kitam žmogui.
„Akistatos” pakalbintas LVPV Licencijavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Audrius Čiupala paaiškino, jog šiuo metu galiojanti ginklų išdavimo tvarka numatyta įstatymu. „O įstatymas kol kas nepakeistas, nes ne mes, kaip žinote, juos leidžiame, – sakė A. Čiupala. – Manau, jog įstatymas pakankamai griežtas. O konkrečiais jūsų pateiktais atvejais atliekamas tyrimas. Apskritai kalbant, tai policijos pareigūnai privalo reaguoti į kiekvieną skundą ar pareiškimą, jei kyla įtarimų, dėl turinčio ginklą žmogaus elgesio. Tam yra komisija, kuri, gavusi duomenų apie įtartiną asmenį, nuspręs, ar yra pagrindo iš žmogaus atimti ginklą.”
Norint įsigyti ginklą savigynai ar medžioklinį šautuvą, teritorinėms policijos įstaigoms ne tik privaloma parašyti pareiškimą ir atsakyti į klausimus specialiose anketose, bet ir pateikti pažymas iš medikų, kuriose turi būti įvertinta žmogaus psichinė būklė, nurodyta, ar jis nėra įtrauktas į narkologinę įskaitą. Ginklų išdavimo taisyklėse yra nurodyta, kokių negalių turintiems žmonėms leidimas ginklui laikyti neišduodamas. Taip pat numatyti apribojimai ir teistiems asmenims – pabuvoję už grotų, jie ginklą įsigyti gali tikėtis tik tuomet, jei laisvėje neužkliuvę teisėsaugai išbus 10 metų.
Prieš gerą mėnesį pradėjo veikti modernizuota ginklų registrų sistema, leidžianti operatyviai atlikti nusikaltusių asmenų duomenų paiešką. Gavę neigiamos informacijos apie žmogų, pareigūnai privalės patikrinti, ar skunde minimas asmuo turi registruotą ginklą. Nustačius, kad žmogus turi ginklą ir yra sutrikusios sveikatos, o dėl to jis gali neprognozuojamai elgtis, jam turėtų būti bus panaikintas leidimas ginklui.
Dujinis ginklas – tik su leidimu
„Esame parengę Ginklų licencijavimo įstatymo pataisas, – sakė LVPV Licencijavimo skyriaus vyriausiasis specialistas A. Čiupala. – Bet tai daugiau susiję ne su pastaraisiais įvykiais (kaip minėjau, įstatymas pakankamai griežtas), bet su Europos Sąjungos direktyvomis. Atsižvelgdami į ES rekomendacijas, mes ir siūlome sugriežtinti dujinių ginklų įsigijimą, nes iki šiol pastariesiems leidimo įsigyti nereikėdavo. Apie tokį sugriežtinimą pirmieji prabilo britai, mat pastaruoju metu pas juos buvo aptiktos įvežtos didžiulės perdirbtų į kovinius dujinių ginklų siuntos”.
Mūsų šalyje taip pat aptinkama nemažai dujinių pistoletų, perdirbtų į kovinius. „Perdirbti ginklus, ypač kai kurios markės dujinius, mūsų auksarankiams lietuviams – vieni niekai, – sakė antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras” vadas Viktoras Grabauskas. – Tą parodė ir pernai Alytuje vienos operacijos metu rastas perdirbtų į kovinius paruoštų išvežti dujinių ginklų „Iž“ arsenalas. Buvo išsiaiškinta, jog siunta paruošta išvežti į Didžiąją Britaniją. Užtat britai pirmieji ir sukruto.”
Kai kurie pašnekovai sakė, jog greičiausiai ginklų išdavimo tvarkos sugriežtinimas susijęs ir su šiuo metu uždraustu pardavinėti dujiniu pistoletu “Baikal”. Jis uždraustas dėl to, jog lengvai gali būti perdirbtas į kovinį. Kadangi šis ginklas turėjo didelę paklausą, tai ginklų pardavėjai tuo draudimu buvo nepatenkinti.
Kaip paaiškino LVPV Licencijavimo skyriaus vyriausiasis specialistas A. Čiupala, leidimai perdirbti ginklus neišduodami. “Duodamas leidimas tik ginklui taisyti, o ne keisti patį ginklo pobūdį, – sakė A. Čiupala. – Paprastai tokie leidimai išduodami, kai ginklo turėtojas nori tą ginklą pasilikti kaip suvenyrą, tarkim, pasikabinti ant sienos ar papildyti savo kolekciją. Tuomet reikia pragręžti skylę, o vamzdį užlieti švinu. Tai daroma saugumo sumetimais, nes, kaip sakoma, ir lazda vieną kartą iššauna.”
TIK FAKTAI:
Šiuo metu Lietuvoje yra išduota 87 000 leidimų ginklams laikyti.
Iš jų savigynai išduota 26 077 leidimai:
18 000 – pistoletams;
6000 – lygiavamzdžiams šautuvams;
2000 – revolveriams;
200 – sporto tikslams.
Daugiau kaip 60 000 ginklų skirta medžioklei.
Aurelija Žutautienė
