Kyla klausimas, kodėl mūsų žiemos tapo tokios nepastovios?
Viskas dėl klimato kaitos
Pasaulis kalba apie klimato kaitą, kurią sukelia žmogaus veikla, kalba apie ledynus, kurie nenumaldomai tirpsta, apie šiltnamio efektą. Gali pasirodyti, kad Lietuvos tai neveikia, tačiau, iš tikrųjų, mūsų žiemos ir jų nepastovumas yra tikrų tikriausias klimato kaitos padarinys.
„Reiktų atkreipti dėmesį į klimato kaitą ir kaip viskas keičiasi. Bendra žiemos tendencija yra tokia, kad sniego Lietuvoje iškrinta vis mažiau ir dienų kuomet viskas pasidengia sniego danga mažėja. Ankščiau, prieš dešimt – penkiolika metų, sniegas išsilaikydavo kažkur nuo rudens iki pavasario pradžios. O dabar savaitę – dvi pabūna sniegas ir vėl nutirpsta“, – minėjo VU klimatologijos katedros specialiste Lauryna Šidlauskaitė.
Klimato kaitos įtaką mūsų žiemoms pastebi ir kiti klimatologai. Per penkiasdešimt metų, dienų kuomet Lietuvą nuklodavo sniegas sumažėjo dešimčia.
„Per penkiasdešimt metų, nuo praeito amžiaus vidurio, dienų su sniego danga sumažėjo apie dešimčia. Ko gero paprasčiausias ryšys būtų toks, kad vyksta klimato kaita, temperatūra kyla ir Lietuvoje, o žiemos laikotarpis yra būtent tas, kai temperatūra kyla labiausiai. Todėl išryškėja tiesioginis ryšys, jog mažėjant neigiamos temperatūros dienų skaičiui, mažėja dienų su sniego danga skaičius“, – kalba dr. Donatas Valiukas.
Kiti metų mėnesiai paveikiami mažiau.
„Labiausiai, bendram metų šilumos klimato kilimui įtakos turi žiemos sezono svyravimai, nes žiemos būna anomalios. Jų temperatūra dažnai nukrypsta nuo normos“, – minėjo Gintautas Stankūnavičius.
Nuolatinė sniego danga formuojasi po Kalėdų
Sniegas, kuris vos pasnigus nenutirpsta, pradeda formuotis jau po Kalėdų, arba per naujuosius metus.
„Pagal daugiametes tendencijas sniego danga Lietuvoje pradeda formuotis jau po Kalėdų. Nes pastovi sniego danga turi išsilaikyti“, – mini D. Valiukas.
„Paskutiniais metais toks rimtesnis sniegas būna tik per Kalėdas, o gal ir per naujuosius metus“, – mini L. Šidlauskaitė.
Vilniečiams tenka didžiausia tikimybė sulaukti sniego
Gruodžio vidutinė metinė temperatūra Lietuvoje yra neigiama (– 1,9 laipsniai). Tik pajūryje temperatūra yra aukštesnė. Ten vyksta kitokie procesai, nei likusioje Lietuvos dalyje. Jūra šildo miestą, todėl gruodį ten vyrauja teigiama temperatūra.
„Reiktų atskirti Lietuvą nuo pajūrio. Rytinėje Lietuvos dalyje tikimybė sulaukti sniego tikrai yra didesnė, negu prie jūros, galbūt dar Žemaičių aukštumoje ji yra didesnė”, – minėjo klimatologas.
Ekstremalumų daugės
Ateityje daugės ekstremalių oro reiškinių, orai bus mažiau nuspėjami.
„Pastaruoju metu ekstremalumas išaugo. Įsivaizduokite, jeigu vyrauja šiltos žiemos, kaip dabar buvusi šiltesnių žiemų serija, ir staiga viena šalta ištinka. Aišku, žmonės tam būna nepasiruošę, nei technika, nei finansai tam neparuošti, suplanuoti darbai kažkokie. Aišku žmogui tai sukelia stresą, nuostolius”, – kalba G. Stankūnavičius.
Artimiausi orai
Šiandien dieną per vakarinius rajonus praslinks nedideli krituliai, išplis silpna lijundra, todėl gali būti slidu. Kai kur drieksis rūkas. Temperatūra sieks 0 - 1 laipsnį, pajūryje iki 3 laipsnių šilumos. Artimiausią naktį be žymesnių kritulių.Temperatūra naktį kris iki 0–1 laipsnio šalčio, Rytinėje Lietuvos dalyje iki 5 - 7 laipsnių šalčio. Trečiadienio dieną žymesnių kritulių taip pat nežadama. Laikysis 0 – 1 laipsnio šaltis. Rytinėje Lietuvos dalyje vės iki 4 laipsnių šalčio.
