Dėl po operacijos kilusių komplikacijų ir patiriamo skausmo kaunietis į teismą padavė Santaros klinikas ir ten jį operavusį gydytoją. Iš klinikų Tomas pareikalavo 50 tūkst. eurų, o iš paties gydytojo – 20 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
Šioje byloje pirmasis verdiktas buvo paskelbtas dar 2019 m. lapkričio 5-ąją. Tąkart Kauno apygardos teismas nusprendė atmesti paciento ieškinį. Buvo pateikta apeliacija, tačiau ir ji Tomui atnešė tik nuostolius. Mat dabar jam teks pačiam sumokėti 2,8 tūkst. eurų atsakovų advokatams.
Problemos – po mėnesio
Dar 2017-ųjų rugsėjį Tomui buvo atlikta varpos implantų operacija. Praėjus mėnesiui po jos, vyras pajuto skausmus, pakilo temperatūra, atsirado pūlinių.
Tomas teisme tikino, kad buvo padaryta žala sveikatai, nes buvo netinkamai įvertinta operacijos rizika, netaikytas tinkamas gydymas po operacijos ir nesuteikta tinkama medicininė pagalba.
Vyras nurodė, kad problemos prasidėjo praėjus mėnesiui po operacijos. „2017 m. spalio 16 d. vykusios apžiūros metu gydytojas išrašė vaistus, tačiau tą pačią dieną pasijaučiau dar blogiau, todėl nuvykau į ligoninę Kaune, kurioje man buvo atliktos 4 operacijos.
2018 m. balandžio 26 d. man buvo atlikta dar viena operacija. Dėl atliktų operacijų man sutriko normalus šlapinimasis, dažnai pakyla temperatūra, kasdien patyriu skausmą“, – savo vargais teisme dalijosi vyras.
Iš pradžių Tomas kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Tiesa, šios sprendimas vyrui buvo nepalankus. Komisija nustatė, kad žala ieškovo sveikatai, atsakovei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, nebuvo padaryta.
Rizikos buvo išaiškintos
Santaros klinikos ir operaciją atlikęs gydytojas teisme su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Jie nurodė, kad, prieš atliekant ieškovui tokio pobūdžio operaciją, gydytojas, apžiūrėjęs pacientą išaiškino galimą komplikacijų riziką.
Atkreiptas dėmesys, kad ieškovas operacijai reikalingus implantus įsigijo pats. O kitą dieną po operacijos paciento pageidavimu, jis buvo išrašytas iš ligoninės.
Anot medikų atstovų, ieškovui atsiradusią komplikaciją galėjo sukelti objektyvios ir subjektyvios priežastys – paciento reakcija į intervenciją, išoriniai veiksmai – netinkamas higienos, gydytojų rekomendacijų laikymasis, individualios organizmo reakcijos – gretutiniai susirgimai.
Taip pat, anot medikų, pacientas nepateikė duomenų, kad ligoninės gydytojas netinkamai atliko operaciją. Maža to, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nustatė, kad pooperacinių komplikacijų buvo galima išvengti, jei ieškovas tik pajutęs skausmus būtų kreipęsis į gydytoją.
Operaciją atlikęs gydytojas teigė, kad konsultacijos metu pacientui išaiškino visas galimas komplikacijas po operacijos. Anot jo, ieškovas nesilaikė paskirto pooperacinio gydymo rekomendacijų ir prasidėjus pirmiesiems skausmams laiku nesikreipė į sveikatos priežiūros gydymo įstaigą.
Medikas nurodė, kad Kauno klinikinėje ligoninėje 2017 m. spalio mėnesį ieškovui buvo atliktos 3 operacijos, tačiau implantai buvo pašalinti ne pirmosios, o tik paskutinės operacijos metu, todėl delsimas šalinti implantus galėjo papildomai komplikuoti infekciją ir nulemti didesnį audinių praradimą bei sudėtingesnį gijimą.
Įvertinęs visus surinktus įrodymus ir aplinkybes, teismas Tomo ieškinį atmetė kaip nepagrįsta. Dabar vyro pečius prislėgė ir beveik 3 tūkst. eurų suma, kurią jis turi sumokėti atsakovų atstovams.
