Užėjus į įvairias Facebook grupes matyti, kad diskusijos beveik visose vienaip ar kitaip sukasi COVID-19 tema. Vieni teiraujasi, kur pasiskiepyti, antri neva siūlo vakcinavimo paslaugą, treti nepasitikintiems skiepais siūlo mikročipų šalinimo procedūras.
Neva parduoda vakciną
Vos pranešus, kad Lietuvą pasiekė pirmosios vakcinų nuo COVID-19 dozės, internete pasipylė melagingi pranešimai, neva pasiskiepyti jau galima ir privačiai.
Pirmiausia į policijos akiratį papuolė viename Biržų miesto gyventojams skirtoje grupėje pastebėtas skelbimas. Vakcinas siūlanti moteris socialiniame tinkle rašo, kad jos parduodamos vakcinos neva yra saugios, turi sertifikatus ir nesukelia jokio šalutinio poveikio.
„Sesuo dirba Amerikoje, tad bus siunčiama iš Amerikos“, – skelbime rašo moteris.
Įrašu ir įspėjimu socialiniuose tinkluose netrukus pasidalino Biržų rajono policijos komisariatas.
„Iš karto sakome, kad šis skelbimas yra netikras. Jo paskelbimo priežastys gali būti įvairios, tačiau pagrindinės yra dvi: paprasčiausias bandymas sukčiauti, ieškant patiklių žmonių arba bandymas skleisti nepasitikėjimą valstybės institucijų veikla“, – įspėja pareigūnai.
Siūlo ir panaikinti čipą
Nors kol kas nėra skelbiama, už kiek sukčiai paskiepytų, tačiau neva su skiepu į kūną patekusį mikročipą yra siūloma panaikinti už 200 eurų. Kaip skelbia paslaugos pardavėjai, 40 eurų kainuotų mikroshemos suradimas, o dar 160 eurų tektų pakloti už jos šalinimą.
Dar anksčiau skelbėme profesoriaus Sauliaus Čaplinsko komentarą apie vakcinos sudėtį. Profesorius sakė, kad jokių mikrochemų vakcinose nėra. Taip pat vakcinoje nėra gyvo ar susilpninto viruso, žmogaus embriono ląstelių, DNR, antibiotikų, kraujo produktų, konservantų, gliuteno, kiaušinio baltymo ar kiaulienos produktų.
Tai yra sintetinė vakcina, kurios veiklioji dalis yra sintetinė modicikuota iRNR molekulė
„iRNR neša žinutę žmogaus ląstelėms, kokius specifinius viruso baltymus jai reikia gaminti, kad šie baltymai sukeltų imuninį atsaką į koronavirusą (SARS-CoV-2). iRNR – nestabili molekulė, todėl vakcinos trasportavimui ir laikymui reikia –70 °C šaldiklių“, – dėstė specialistas.
Vakcinoje yra tam tikrų lipidų, druskų ir cukrų.
Todėl įrašai, kurie žada pašalinti mikroschemas, irgi yra melagingi.
„Kokią vakciną galima nusipirkti turguje?“
Vilniaus universiteto profesorė Aurelija Žvirblienė sako jokiu būdu nepasitikėti vakciną ar vakcinos deaktyvavimo paslaugas siūlančiais asmenimis. Susileidus neaiškaus skysčio galima itin stipriai pakenkti savo sveikatai.
„Geriausiu atveju, tai bus tiesiog fiziologinis tirpalas, tai žmogus susileis, bent nepakenks. Bet jei bent kažkas, kad ir kokie vitaminai ar šiaip kokie vaistai, tai irgi nėra visiškai nekaltas dalykas.
Vitaminų injekcija irgi gal ne visiems reikalinga ir visaip gali būti. Jeigu kažkas patiki tokiais skelbimais, tai čia jau tiesiog gaila tokių žmonių“, – tv3.lt komentuoja A. Žvirblienė.
Specialistė taip pat primena, kad šiuo metu rinkoje vakcinos nėra, ją gauti galima tik iš valstybės.
„Visa tai, kas dabar yra skelbiama, yra visiškos melagienos, tiesiog nesąmonės. Todėl, kad negali būti jokios vakcinos laisvoje rinkoje, tuo labiau, žmonės turėtų susimąstyti, kai visi jau yra girdėję, kaip sudėtingai ta vakcina gabenama. Tai yra šalčio grandinė, –70 (laipsnių – aut. past.). Tai, kokią vakciną galima nusipirkti turguje?“ – klausia specialistė.
Policija trauks atsakomybėn
Lietuvos policija įspėja, kad tokias ir panašias paslaugas internete siūlantys asmenys bus traukiami atsakomybėn, policija tikrina tokius skelbimus.
„Kadangi jau savaitgalį viešoje erdvėje pasirodė skelbimai, siūlantys įsigyti vakcinos nuo COVID-19, policija atkreipia gyventojų dėmesį į šį sukčiavimo būdą, pasinaudojus susiklosčiusia padėtimi, ir prašo nesusivilioti netikrais pasiūlymais.
Kaip informuoja Sveikatos apsaugos ministerija, šiuo metu vakcinos įsigijimai vyksta per Europos komisiją ir įsigyti jos komercinėje rinkoje galimybės nėra. Be to, prekyba vaistiniais preparatais yra licencijuojama, o jos neturint, ši veikla negali būti vykdoma.
Todėl tokius skelbimus platinantys asmenys sukčiauja ir siūlo įsigyti neegzistuojančią arba suklastotą prekę, kurios vartojimas gali turėti sunkių padarinių sveikatai“, – tv3.lt komentavo policijos komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.
Sniegas – nuodai?
Internete taip pat plinta ir vaizdo įrašai, kuriuose teigiama, kad iš dangaus vietoje sniego ant žmonių galvų krenta nuodai. Interneto vartotojai ėmė dalintis vaizdo įrašais, kuriuose matyti, kad žiebtuvėliu deginamas sniegas pajuoduoja.
Specialistai aiškina, kad krituliai nėra tik grynas vanduo. Lietuje ar snaigėse yra įvairių priemaišų ir išmetamųjų dujų, dėl kurių susidaro rūgštūs lietūs. Iškritę sniego pavidalu krituliai turi tą pačią sudėtį.
„Tai jau yra mišinys, tai nėra grynas vanduo. Grynas vanduo tikrai nedega. Sausas vanduo irgi nedega. Vadinasi, ten yra kažkokių priemaišų, kurios ir iššaukia tą juodumą“, – TV3 žinioms komentavo chemijos mokytoja Daiva Lebednikaitė.
Specialistų teigimu, tokiais įrašais yra bandoma visuomenę paskatinti nepasitikėti savo valstybe.
Pilną reportažą apie neva nuodingą sniegą galite peržiūrėti šios publikacijos viršuje.
