Medikai primena, jog vaistų negalima vartoti bet kokių, bet kada, bet kaip ar bet kokiais kiekiais. Ligos diagnozę turi nustatyti ne pats žmogus, ne draugas, ne kaimynas ar internetas, o tik gydytojas.
Tačiau medikai pastebi, kad vaistų dalybos ar pardavimai internete vis populiarėja. Ypač tarp vaikus auginančių mamų. Šios socialinio tinklo grupėse ne tik siūlo vaistus, bet ir dalina patarimus, kaip išgydyti įvairius negalavimus.
Antibiotikai – iš socialinio tinklo?
„Atrodytų esame sąmoningi, suprantame, kad vaistai – ne maistas, ne saldainiai, kuriuos galima vartoti bet kada, tačiau vis dar pasitaiko ir tokių atvejų, beje, ir tarp vaikus auginančių mamų, kai vaistais, tarp jų ir antibiotikais, dalijamasi socialiniuose tinkluose – siūloma pigiau nusipirkti ar tiesiog atiduodami jau pradėti vartoti, bet nebaigti preparatai. Žinoma, atsiranda ir susigundžiusiųjų minėtais pasiūlymais,“ - teigė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) inspektavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Diana Leleckaitė.
Anot pašnekovės, vartoti tokiu būdu įsigytus vaistus yra labai rizikinga.
„Džiaugiamės, kad mūsų tarnyba sulaukia pilietiškų asmenų klausimų, kaip reaguoti į tokio pobūdžio žinutes. Vartoti socialiniame tinkle kažkieno atiduotus ar padovanotus vaistus – tai vienareikšmiškai rizikuoti savo ar savo artimųjų sveikata,“ - teigė D. Leleckaitė.
Anot jos, tokiu būdu įsigytus vaistus vartoti nesaugu, nes nežinia, kur jis buvo įsigytas, kaip ilgai ir kokiomis sąlygomis preparatas buvo laikomas.
„Jeigu jūs ar jūsų artimasis sergate, kreipkitės į gydytoją, atlikite tyrimus ir gydykitės atsakingai. Internetu vaistus galima įsigyti tik iš legaliai veikiančių vaistinių, tačiau šiuo metu receptiniai vaistai (antibiotikai – receptiniai vaistai) internetu negali būti parduodami,“ - tvirtino VVKT atstovė.
Savarankiškai gydytis galima tik trumpą laiką
Pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet mamos susirgus vaikui, pirmiausia patarimų bei gydymo būdų ieško ne gydytojo kabinete ar jam paskambinus, o pagalbos tikisi sulaukti aprašiusios negalavimus įvairiuose forumuose bei socialinio tinklo grupėse.
Medikai sako, jog dėl menkiausio sveikatos sutrikimo galima su gydytoju pasikonsultuoti telefonu ir tikrai nebūtina skubėti į gydymo įstaigą. Tačiau primena, kad be konsultacijos, savarankiškai gydytis galima tik trumpą laiką.
„Jei nemalonūs pojūčiai neišnyksta ir toliau vargina prasta savijauta, jei sunkėja bendra būklė, būtina pasitarti su gydytoju, galbūt atlikti kraujo ar kitus tyrimus, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė, paskirti būtini vaistai, aptarti jų vartojimo ypatumai.
Priešingu atveju net ir pats paprasčiausias bei iš pirmo žvilgsnio visai menkutis negalavimas gali komplikuotis į rimtą ligą, kuriai įveikti reikės žymiai daugiau organizmo jėgų, laiko bei finansinių išteklių,“ - teigia Jaunųjų gydytojų asociacijos narė, Šeimos medicinos rezidentė Kristina Grigaliūnaitė,
Taip pat primenama, kad preparatu be gydytojo konsultacijos, negalima gydytis ilgiau nei kelias dienas.
Savarankiško gydymosi klaidos
Medikė tikina, jog savarankiškai besigydantys pacientai dažnu atveju elgiasi neatsakingai ir labiau sau pakenkia, negu padeda.
„Nors antibiotikai – receptiniai vaistai ir šiaip nuėjęs į vaistinę jų nenusipirksi be gydytojo išrašyto recepto, visgi kai kurie žmonės šių antiinfekcinių vaistų turi likusių iš seniau, kitaip tariant ne iki galo suvartotų nuo ankstesnių sirgimų.
Pasijutę nekaip ir nenorėdami rimtai susirgti, jie pradeda gerti antibiotikus „profilaktiškai“, manydami, kad taip liga nesikomplikuos ar apskritai greičiau praeis. Štai toks savarankiško gydymosi elgesys yra labai neatsakingas.
Antibiotikai gali būti skiriami ir vartojami tik su gydytojo žinia, mat šie vaistai gydo tik bakterinės kilmės susirgimus. Kas išprovokavo negalavimą – virusas ar bakterija, išsiaiškinti galima tik atlikus specialius kraujo tyrimus. Gydant virusinę infekciją antibiotikais ar vartojant juos „profilaktiškai“, tikrai sau nepadėsime. Atvirkščiai, kaip tik galime padidinti riziką išsivystyti atsparumui antibiotikams, kitaip tariant, kai jų jau tikrai reikės, šie vaistai neveiks,“ - aiškino Jaunųjų gydytojų asociacijos atstovė.
Dar kiti, net ir pasikonsultavę su gydytoju ir pradėję aptarę būsimą gydymo planą jo nesilaiko. Pasijutę geriau, patys nutaria nebevartoti vaistų.
„Labai svarbu atminti tai, jog vartojant nepilną antibiotikų kursą (2-3 dienas vietoj 5, 7 ar 10 dienų), tikėtina, kad infekcija „aprims“, bet bakterija gali ir nežūti. Ji gali tapti atspari (prisitaikyti) vartotam antibiotikui ir kitą kartą, kai tikrai reikės gydyti bakterinę infekciją šios grupės antibiotikai jau bus neveiksmingi,“ - atkreipė dėmesį gydytoja K. Grigaliūnaitė.
