Algirdas Igorius, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Ryšių reguliavimo tarnyba, Vidaus reikalų ministerija ir Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas vis dar aiškinasi, kas kaltas dėl Panevėžio rajone įvykusios tragedijos, kai pagrobta nepilnametė skambino Bendruoju pagalbos centro numeriu, tačiau nebuvo nustatyta jos buvimo vieta. Vėliau mergina buvo nužudyta.
Ryšių reguliavimo tarnyba praėjusią savaitę skelbė preliminarias tyrimo išvadas, kad visi mobilaus ryšio operatoriai turi galimybę teikti informaciją Bendrajam pagalbos centrui apie klientų buvimo vietą ir be SIM kortelės. Tačiau tik vienas iš jų – „Tele2“ informaciją teikia automatiniu būdu, kitų operatorių tenka papildomai teirautis apie kliento buvimo vietą.
Praėjusią savaitę visi operatoriai buvo įpareigoti, o trečiadienį Seime jiems priminta, kad tokią informaciją automatiniu būdu jie privalo teikti nuo kitų metų pradžios.
„Yra gana sudėtinga visais atvejais suteikti tinkamą pagalbą, kadangi, kiek aiškinomės šiandien, yra paklaida nuo kelių šimtų metrų iki keliolikos kilometrų. Tai priklausomai nuo vietos. Galima kelti tuos reikalavimus, kad būtų nustatoma kiek įmanoma tiksliau, bet, kaip minėjau, tokiu idealiu atveju reiktų keliolikos milijardų litų investicijų“, – tvirtina Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys.
Vyriausybė ketina keisti Elektroninių ryšių įstatymą, kuriuo būtų nustatyta socialinė prievolė ryšių operatoriams savo lėšomis įsigyti tokią įrangą.
„Bus pasiekta, kad operatoriai įgyvendins automatiniu būdu vietos duomenų automatinį siuntimą visais atvejai, net kai į Bendrąjį pagalbos centrą skambinama ir be SIM kortelės. Rekomenduotume išnaudoti tą technologinį procesą, kurį mes matome naudodamiesi išmaniaisiais telefonais: jie turi ir GPS galimybę, interneto galimybę“, – sako Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius Feliksas Dobrovolskis.
Kodėl iki šiol to nebuvo padaryta, ir toliau nesutaria Bendrojo pagalbos centro ir Ryšių reguliavimo tarnybos vadovai.
„Kontroliuoti ryšių operatorių veiklą yra Ryšių reguliavimo tarnybos pareiga“, – teigia Bendrojo pagalbos centro direktorius Artūras Kedavičius.
„RRT šiuo atveju yra arbitras tarp BPC ir operatorių kilus nesutarimams. Nes BPC turi sutarti su operatoriais. Mes esam suteikę centrui įrankį, kad jis mums privalo pranešti apie tuos atvejus, kada tinklo operatoriai nesilaiko tam tikrų kriterijų“, – aiškina F. Dobrovolskis.
Ryšių reguliavimo tarnybos vadovas teigia, jog šią savaitę žadama baigti tyrimą, kokios buvo atliekamos procedūros ir kaip technologiškai buvo perduodama informacija Panevėžyje įvykusios tragedijos metu. Dar vieną tyrimą atlieka Vidaus reikalų ministerija. Pernai Valstybės kontrolė buvo parengusi rekomendacijas, kurias privalėjo įgyvendinti Bendrasis pagalbos centras.
Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas prašys Valstybės kontrolės pateikti informaciją, ar buvo įgyvendintos šios rekomendacijos. Taip pat bus aiškinamasi, ar Bendrasis pagalbos centras turėjo įgaliojimus pats nuspręsti, kokią įrangą įsigyti šio centro funkcijoms užtikrinti, ir ar galėjo įpareigoti tai daryti mobilaus ryšio operatorius.
