Demokratų „Vardan Lietuvos“ atstovė Laima Nagienė tikino, kad įmonių vadovus, kurie toliau dirba su Rusija, „valdo pinigai“.
„Kur tų įmonių vadovų moralė? Juos valdo tik pinigai. Jiems svarbiausia uždirbti, bet jie nepagalvoja, kad dalimi pinigų iš Lietuvos biudžeto remiame Ukrainą, bet kartu remiame ir Rusiją“, – parlamentarų surengtoje spaudos konferencijoje teigė L. Nagienė.
„Mūsų frakcija tikrai palaikys šį projektą“, – pažymėjo ji.
Tuo metu socialdemokratė Dovilė Šakalienė sako, kad įstatymų leidyboje turi atsispindėti tai, ką parlamentas jau yra priėmęs rezoliucijoje prieš dvejus metus.
„Vienas iš svarbiausių dalykų yra susieti mūsų politinių sprendimų priėmimą su teisine baze. Seimas labai aiškiai savo rezoliucija jau daugiau negu prieš dvejus metus pasakė, kad bendradarbiavimas su Rusija yra bendradarbiavimas su teroristine valstybe. Tas turi atsispindėti įstatymų leidyboje lygiai taip pat“, – tikino D. Šakalienė.
Įstatymo projekto iniciatorė, konservatorė Dalia Asanavičiūtė aiškino, kad poreikį pakeitimams būtent dabar lemia grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo išvada.
„Kodėl būtent šiuo metu? Nes pristatyta grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo išvada rodo, kad veiklą Rusijoje tęsiančios įmonės savo indėliu į Rusijos ekonomiką remia Kremliaus režimą ir padeda užtikrinti karo reikmėms būtinas pajamas“, – teigė D. Asanavičiūtė.
„Matome akivaizdžią grėsmę nacionaliniam saugumui“, – aiškino ji.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Andrius Bagdonas pažymėjo, kad verslai turėjo pakankamai ilgą laiko tarpą atsiriboti nuo Rusijos.
„Prieš parlamentą buvau smulkus verslininkas ir suprantu žmones kuriančius pridėtinę vertę, kuriančius darbo vietas. Tačiau praėjo daugiau negu du metai nuo karo pradžios ir tai buvo pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį verslai turėjo atsiriboti nuo bet kokių sąsajų su Rusija“, – kalbėjo A. Bagdonas.
Galiausiai iniciatyvinės grupės „Stop prekybai rusijoje“ atstovas Ignas Plunksnis sakė, kad įstatymo projektas parengtas po paaiškėjusios informacijos apie UAB „Autovici“ laimėtus viešuosius konkursus.
„Įstatymo projektas parengtas po to, kai išsiaiškinome informaciją, kad UAB „Autovici“, įmonė susijusi su „Vičiūnų“ įmonių grupe nuo karo pradžios laimėjo viešųjų konkursų už daugiau kaip 12 mln. eurų. Tarp perkančiųjų organizacijų – Lietuvos kariuomenė, Krašto apsaugos ministerijos padalinys. Tokia situacija kėlė susirūpinimą“, – teigė I. Plunksnis.
Parlamentarai taip pat ragino prekybos centrus neprekiauti prastą reputaciją turinčių įmonių produkcija.
ELTA primena, kad antradienį Seime ketinama pateikti Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, kuriais įmonės, netiesiogiai remiančios Rusijos karą Ukrainoje, ar su jomis susijusios įmonės negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
D. Asanavičiūtės teikiamose įstatymo pataisose siekiama apriboti fizinių ar juridinių asmenų, kurie gali kelti grėsmę Lietuvos ar partnerių nacionaliniam saugumui, ar netiesiogiai prisideda prie Rusijos karinių pajėgumų ir Kremliaus režimo, dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose.
Taip pat, jei asmuo veikia Rusijoje arba Baltarusijoje, ar mokesčiais, dalyvavimu mobilizacijos bei propagandos procese ar kitais būdais netiesiogiai prisideda prie Rusijos karinių pajėgumų, jis taip pat negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Projektu siūloma įgalinti Lietuvos Respublikos Vyriausybę sudaryti taisykles, kuriomis remiantis būtų sudaromas toks fizinių ar juridinių asmenų sąrašas ir apriboti tokių asmenų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose.
