Penktadienį kalbėjusi kasmetiniame Kopenhagos demokratijos susitikime ji pabrėžė, kad Rusija laukia Vakarų nuovargio ir pasidavimo jos padiktuotomis sąlygomis bei palygino situaciją su 1938-aisiais, pasauliui tuomet stebint tuometinės nacistinės Vokietijos vykdytą kaimyninių Europos šalių aneksiją, atvedusią prie Antrojo pasaulinio karo.
Anot jos, nuolaidžiavimo diktatoriams rezultatai šiandien akivaizdūs Ukrainoje, kurioje Rusija vykdo „genocidinį karą“, o kartu demonstruoja visuotinę panieką demokratijai.
„Šiandien mums turėtų būti aišku, kad šiandien Ukrainoje bandomas demokratinio pasaulio patikimumas. Tai – mūsų kartos „1938 metų akimirka“. Tai yra kova tarp demokratijos ir autokratijos, tarp laisvės ir brutalios jėgos. Šiandien tai yra skiriamoji linija. Dar niekada po Antrojo pasaulinio karo ji nebuvo aiškesnė“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Premjerės teigimu, nereikia stebėtis, kad „demokratiniais principais ir taisyklėmis grindžiama tarptautinė tvarka kelia grėsmę autokratams“.
„Jų nuomone, pasaulio tvarka suskirstyta į įtakos sferas. Jie įveda tokias sąvokas kaip „suvereni demokratija“, „daugiapolis pasaulis“ ar reikalauja neprimesti „vakarietiškų vertybių“ siekdami paslėpti – nors gana nesėkmingai – norą pertvarkyti pasaulį taip, kad jis būtų saugus ir palankus autokratijai“, – kalbėjo ji.
„Ekonominė priklausomybė – ar nuo Rusijos naftos ir dujų, ar nuo Kinijos tiekimo, technologijų ir investicijų, taip pat lengvas pasiekiamumas per socialinius tinklus ir propagandos priemonių piktnaudžiavimas žodžio laisve šiandien sudaro daug galimybių autokratiniams režimams panaudoti asimetrines priemones demokratijai pakirsti“, – savo kalboje tęsė premjerė.
Ji ragino siekiant pagalbos Ukrainai ir toliau „išlaikyti netrūkinėjančią demokratijų vienybę“, didinti ir spartinti sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai, griežtinti sankcijas Rusijai, įskaitant visišką atsiribojimą nuo jos energijos išteklių, taip pat jos sąjungininkei Baltarusijai.
Premjerė pakartojo, jog Europos demokratijų „moralinė pareiga ir strateginis interesas“ yra atverti Ukrainai duris į Europos Sąjungą, suteikiant jai kandidatės statusą.
Kaip kalbėjo premjerė, karas Ukrainoje yra dramatiškas, bet kartu ir lemiamas momentas būsimos pasaulio tvarkos ateičiai.
„Kokią naują sistemą sukursime po Rusijos karo Ukrainoje? Ar tai bus sistema, kurioje agresorių pasmerks, bet taip pat leis pasilikti dalį užgrobtų žemių? Tik truputėlį. O rytoj galbūt dar truputėlį. Kas per pasaulio tvarka tai būtų? Šiandien mūsų demokratijos arsenalas yra stipresnis nei bet kada anksčiau. Tik mes jo iki galo neišnaudojame, tarsi bijotume savo pačių sėkmės“, – kalbėjo I. Šimonytė.
