Baimindamasis, kad Maskva gali panaudoti migrantus politiniam spaudimui, Helsinkis planuoja priimti teisės aktų pakeitimus, kurie palengvintų tvirtesnių tvorų statybą rytiniame pasienyje su Rusija.
Suomija turi daugiau kaip 1,3 tūkst. km ilgio bendrą sieną su Rusija.
„Siūlomu teisės aktu siekiama pagerinti valstybės sienos apsaugos tarnybos operacinius pajėgumus reaguoti į hibridines grėsmes“, – naujienų agentūrai AFP sakė Vidaus reikalų ministerijos vyresnioji patarėja Anne Ihanus (Anė Ihanus).
„Karas Ukrainoje padidino šio klausimo aktualumą“, – pridūrė ji.
Šiuo metu pasienyje stovi medinės tvorelės, iš esmės skirtos neleisti gyvuliams nuklysti į kitos valstybės teritoriją.
Jau dabar draudžiama kirsti sieną ne per oficialius sienos perėjimo punktus.
„Dabar mes siekiame pastatyti tvirtą tvorą, kuri būtų reali užtvara“, – sakė Suomijos valstybės sienos apsaugos tarnybos teisės skyriaus direktorė Sanna Palo (Sana Palo).
„Tikėtina, kad tvora drieksis ne palei visą rytinę sieną, bet bus statoma atkarpose, kurios laikomos svarbiausiomis“, – pridūrė ji.
Pagal vyriausybės pasiūlymą, didelio masto migracijos atveju prieglobsčio prašytojus būtų galima sutelkti tam tikruose sienos perėjimo punktuose.
Planuojama, kad pakeitimai įsigalios „kiek įmanoma greičiau“, nurodė Vidaus reikalų ministerija.
„Vėliau vyriausybė priims sprendimus dėl užtvarų ypač svarbiose rytinės sienos atkarpose“, – išplatintame pranešime nurodė vidaus reikalų ministrė Krista Mikkonen (Krista Mikonen).
Vyriausybė dar nenustatė projekto biudžeto.
Gegužę Suomija kartu su Švedija pateikė paraiškas dėl prisijungimo prie NATO. Maskva perspėjo, kad tai būtų „didelė klaida su toli siekiančiomis pasekmėmis“.
