Premjerė teigia, kad kitais metais bus nekilnojamojo turto mokesčių pakeitimų, bet sprendimai nebus skubūs, taip pat tikisi, kad kitais metais bus priimtas ir palaimintas automobilių taršos mokestis. Pasak premjerės, kitais metais jokių mokesčių pakeitimų nebus. Bet nebus taip, kad Seimas nesvarstys mokesčių klausimų. Premjerę I. Šimonytę kalbino portalo tv3.lt vyriausiasis redaktorius Artūras Anužis.
Lietuvos bankas sako, kad nereikia kitais metais mažinti jokių išlaidų, reikėtų didinti pajamas. Jas galima didinti per mokesčius, mažinti lengvatas arba plėsti mokesčių mokėtojų ratą. Kokių imsitės žingsnių, ką planuojate daryti šioje srityje?
Seimui pateikta eilė pasiūlymų dėl žaliojo kurso. Tie mokesčiai, kurie jau dabar yra, pavyzdžiui, akcizai, bet kur yra tam tikros lengvatos, kurios neskatina pereiti prie mažiau taršių šildymo būdų ar kuro rūšių. Taip pat automobilio mokestis, kuris yra Seime registruotas, bet dar nepateiktas. Tikiuosi, kad jis bus pateiktas. Bus nekilnojamojo turto mokesčių pakeitimų, manau, kad tai pateiksime. Bet tai nebus skubūs sprendimai. Kitais metais jokių mokesčių pakeitimų nebus. Bet nebus taip, kad Seimas nesvarstys mokesčių klausimų.
Kai kalbame apie nekilnojamojo turto ar automobilių mokesčius, ar plėsite bazę, kad būtų kuo daugiau mokesčių mokėtojų, ar tai bus visuotiniai mokesčiai?
Nekilnojamojo turto mokesčio atveju yra keletas esminių dalykų. Pirma, bazė gana siaura, kur dabar taikomas vadinamas „prabangos“ mokestis. Valstybė šiuos pinigus įskaito į valstybės biudžetą, kas neatitinka tarptautinės praktikos, nes visur nekilnojamojo turto mokestis yra municipalinis mokestis. Savivaldybė, kuri atsakinga už infrastruktūrą aplink turtą, gauna pajamas iš šito mokesčio ir naudoja pajamas infrastruktūrai gerinti. Tai yra tradicinis vietos mokestis, kur savivalda ir pati gali spręsti, atleisti nuo mokesčio ar ne, ar mažinti jį kai kurioms grupėms. Svarbu tokį vietinės politikos įrankį suteikti ir mūsų savivaldybėms. Tai turėtų įtakos vietos rinkimams, ir padarytų vietos politiką gerokai dinamišką. Būtų galima šnekėti ne tik apie tai, ką aš bandysiu gauti iš centrinės valdžios, bet kaip aš ir pats reguliuosiu klausimus savo savivaldybėje. Tokią schemą Finansų ministerija jau baigia ruošti.
Dėl automobilių turime nenusisekusį registracijos mokestį. Dabar projektas, kuris pateiktas Seimui, yra metinio tipo mokestis, kuris leistų santūrų mokestį turėti tiems žmonėms, kurių mašinos nėra galingos ir labai teršiančios. Bet jau galingesnių ir taršesnių automobilių turėtojams mokestis būtų didesnis. Atitinkamai yra pereinamasis laikotarpis, yra lengvatos socialiai jautrioms grupėms. Seimas svarstys, labai tikiuosi, kad priims. Visa tai yra žaliojo paketo dalis, visi politikai buvo labai ambicingi pritarti planui, kad 2050 m. ES bus klimatui neutrali ekonomika. Reikia nepamiršti, kad jei tų klimato tikslų nepasieksime, Lietuvai teks mokėti finansines baudas, o tai yra tie patys mokesčiai. Tai geriau jau per įvairias paskatas, per mokesčius skatinti žmonių judėjimą link žalios ekonomikos negu paskui mokėti baudas, lėšas išimant iš tų pačių mokesčių mokėtojų kišenės.
Turime vieną didžiausių infliacijų Europoje, kyla kainos. Ką galvojate daryti kitais metais – ar kelti NPD, ar daryti lengvatas, kad žmonės, kurie vargingiausiai gyvena, turėtų aukštesnį pragyvenimo lygį?
Kitais metais NPD didėja, didėja pajamos, kurios finansuojamos iš biudžeto. Didės ir darbo užmokestis pagal visų ekonomistų prognozes. Kai mes konstravome valstybės biudžetą, didžiausias dėmesys buvo skiriamas toms pajamoms, kurios yra mažiausios. Todėl minimali alga didėja sparčiau negu bendras atlyginimų lygis. Mažiausios pensijos didinamos sparčiau, įsigalioja vienišo asmens išmoka. Išplėstas socialinės paramos šildymo ir kitoms komunalinėms išlaidoms gavėjų ratas.
Priimti sprendimai, kurie leidžia kainų piką. Infliacija – problema visame pasaulyje, nes energetikos kainos kirto per visas valstybes.
Ar geras sprendimas buvo kainas reguliuoti? Oponentai sako, kad tada ir degalų kainas reguliuokime.
Kainos komunalinių paslaugų, šildymo ar elektros galutiniam vartotojui, namų ūkiams, visada buvo reguliuojamos. Kas buvo pakeista, tai buvo didesnis šuolis išlygintas per didesnį laiką. Dabar žmonės sako: į ateitį atidedate. Jeigu imsime mokėti kainą iš biudžeto, todėl, kad šuolis 80 proc. daugeliui namų ūkių nepakeliamas, tai bus lygiai taip pat į ateitį atidėjimas, tik kad valstybė turės skolintis ir tuos pinigus išleisti. Nėra sprendimo, kuris nekainuoja. Tik klausimas, kokia yra tavo centrinė versija, ko tikiesi. Ar tu tikiesi, kad tai yra laikinas šokas, kuris per laiką išsilygins ir bus galima pasiekti tolygų rezultatą? Jeigu taip neatsitiks, problemų gali būti ir daugiau. Ar vienu, ar kitu būdu nėra taip, kad niekas nemokėtų. Vis vien turės sumokėti arba vartotojai per kainą, arba mokesčių mokėtojai per biudžetą.
Jau metai, kaip esate premjerė. Ką galvojate, ar kitąmet bus lengviau? Buvote finansų ministrė ir matėte ministerijos darbą iš vidaus.
Niekada negalvojau, kad bus lengva. Kažkas galbūt atrodo nebūtinai teisinga, nes kai turi rimtą situaciją su kovidu ir pamatai, kad Lukašenka paorganizuoja nelegalios migracijos prie sienos, atrodo, kad tikrai tik šito man ir betrūko. Bet turi situaciją ir turi spręsti. Radome labai daug supratimo Europos Sąjungoje, daug paramos, daug pagalbos, užtai situacija yra normalizuota.
Vėliau kviečiame skaityti ir antrąją pokalbio dalį naujienų portale tv3.lt.
