Premjerė įžvelgia ir Vakarų „mąstymo klaidą“ – esą jie vertina Vladimirą Putiną, vadovaudamiesi mitais, kad jis gali būti siejamas demokratija. I. Šimonytės teigimu, „nėra jokio Putino veido“, kurį reikėtų saugoti.
O autoritarinei Vengrijai Lietuva niekada negailėjo pastabų, ketvirtadienį „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė premjerė.
Paklausta, kaip į besitęsiantį karą turėtų reaguoti Vakarų valstybės, I. Šimonytė akcentavo rusiškų dujų ir naftos atsisakymą.
„Neturi būti šešėlio, kuris tarsi meta abejonę, kad kažkaip viskas normalizuosis ir mes vėl grįšime ten , kur mes buvome iki vasario 24 dienos. Sakiau ir sakysiu: pasaulis niekada nebebus toks, koks buvo iki vasario 24 dienos. Visi pokyčiai, kurie dabar vyksta, jie bus negrįžtami“, – teigė premjerė.
Ji įvardijo, kad Lietuvos sprendimas atsisakyti rusiškų dujų įvyko per ilgą laiko tarpą, o ne per parą.
„Kad Lietuva galėjo atsisakyti rusiškų dujų, juk tai nėra vienos nakties sprendimo rezultatas. <...> Lietuva, tiesą sakant, tam ruošėsi ir jau labai labai seniai. Tai keliolikos metų darbas, kuris leido mums šį sprendimą priimti lengvai. Ne visada tos pačios aplinkybės pakartojamos visose šalyse. Tiesa, su nafta situacija paprastesnė, nes tai yra globali rinka, yra alternatyvų gauti naftą jūra“, – sakė ji.
I. Šimonytė akcentavo, kad Vokietijos vadovai per dešimtmečius sudarė tokius sandorius su Rusija, kurie dabar atsisuko prieš pačius vokiečius.
„Daugybę metų sakėme Vokietijai: nedidinkite priklausomybės nuo Rusijos, nestatykite dujotiekių, tai pataps kilpa, kuria jus pabandys anksčiau ar vėliau Kremlius pasmaugti. Bet ta iliuzija, kad galima vis dėlto turėti su Kremliumi dalykinių reikalų, ji vis tiek buvo vyraujanti. <...> Būtų geriausia, jeigu Vokietijos pilietinė visuomenė spaustų vyriausybę, nes tai jie, kuriems reikės sumokėti kainą“, – sakė ji.
Vis dėlto premjerė pastebi, kad Vokietijoje įvyko lūžis – jie pamažu keičia poziciją Rusijos atžvilgiu, o tai naudinga ir Lietuvai.
„Tas atbudimas įvykęs. Kad Vokietija paskelbė beprecedentį sprendimą didinti gynybos lėšas ir stiprinti savo kariuomenę, mums tai svarbu matyti. Priešakinės pajėgos, kurios yra, jose lyderiauja Vokietija. Už savo saugumo situaciją, už savo apginamumą mes taip pat turime būti dėkingi Vokietijai“, – teigė I. Šimonytė.
Pasak I. Šimonytės, Vakarų pasaulis vis dar klaidingai įsivaizduoja Vladimiro Putino portretą ir galią.
„Tarp Vakarų lyderių vis dar yra šiokių tokių mitų, jie, deja dar neišsklaidyti antram karo mėnesiui einant į pabaigą. <...> Vertinama, kad Putiną galima vertinti iš vakarietiškos demokratijos politiko taško, manyti, kad jis panašus į mus. <...>
Reikia kantriai ir nuosekliai aiškinti net ir labai gerbiamiems politikams, kad nėra jokio Putino veido, nėra jokio poreikio jį saugoti. Toje šalyje, kaip Putinas pasakys, taip ir bus. <...> Tai visiška mąstymo klaida, galbūt tai yra baimė susidurti su realybe“, – minėjo ji.
Premjerė sveikino 2 Skandinavijos šalių iniciatyvą prisijungti prie NATO. Pasak jos, tai sustiprins visą Baltijos jūros regioną.
„Palaikymas, kurį matome Suomijoje ir Švedijoje, daugiau nei pusė palaiko narystę NATO, tai mūsų, Baltijos regionui, yra game changer‘is. Tai labai keičia mūsų saugumo situaciją. Šitų šalių buvimas aljanso narėmis ir aljansą, ir šias šalis, ir mūsų saugumą labai sustiprintų“, – kalbėjo ji.
Paklausta apie autoritarinio lyderio Viktoro Orbano valdomą Vengriją, premjerė sakė, kad Lietuva visada aiškiai parodydavo nepritarimą šiam režimui.
„Lietuva tikrai savo pastebėjimų Vengrijos institucijoms ir vyriausybei niekada smarkiai neslėpė. <...> Pastabų Vengrijos vyriausybei turbūt galima turėti daugiau. Dabar akivaizdu, kad atėjo momentas, kai reikia labai aiškiai pasirinkti savo vertybes. Vengrijos deklaracijos keistai disonuoja su tuo, ką deklaruoja Europos Sąjunga“, – sakė ji.
Visą „Žinių radijo“ laidą galite stebėti čia:
