„Vienas iš pagrindinių prioritetų yra šilumos sektorių reguliavimo ir priežiūros kontrolės stiprinimas. Kadangi keletą metų ši sritis buvo apleista, tai matau vieną iš pagrindinių sričių - stiprinti įmonių kontrolę. Kasmetinę kontrolę, tikrinant jų sąnaudas, tikrinant, kad nebūtų daromos neefektyvios investicijos ir kad nebūtų didinamos nepagrįstai šilumos kainos“, - po susitikimo su šalies prezidente žurnalistams antradienį sakė I.Žilienė.
Anot jos, Kainų komisija žada artimiausiu metu tikrinti šilumos įmonių veiklą bei atlikti pasirinktų įmonių papildomą auditą. Komisija ieškos, ar „Vilniaus energija“ ir „Prienų energija“ neįtraukė į šilumos kainą nepagrįstų sąnaudų.
„Taip pat mes aptarėme tas sritis, kurias Kainų komisija šiuo metu gali pagerinti - kainų metodikos nustaytmo patobulinimas, kuro pirkimo priežiūros stiprinimas, numatant skaidrumą šioje srityje. Įgyvendinant elektroninių aukcionų sistemą, superkant šilumą iš nepriklausomų šilumos gamintojų“, - kalbėjo I.Žilienė.
Pasak jos, artimiausiame komisijos posėdyje turėtų būti pristatytas biokuro rinkos tyrimas, kuris parodė, jog 16 iš 54 šilumos tiekimo įmonių biokurą brangiau pirko tiesiogiai iš tiekėjų, o ne per biržą. Tai didino šilumos kainą vartotojams.
Pasak prezidentės patarėjo Arūno Molio, Dalia Grybauskaitė mano, kad šilumos ūkis Kainų komisijos veikloje turėtų tapti prioritetu.
„Komisija buvo įpareigota vykdyti įmonių veiklos griežtesnę kontrolę, vykdyti įmonių veiklos auditą ir prižiūrėti pačių įmonių atliekamus auditus, nes įmonės veikdavo ne visada sąžiningai. Neturėdami pilnos informacijos apie įmonių veiklą, negalėjome planuoti tam tikrų priemonių“, - žurnalistams teigė A.Molis.
Anot jo, D.Grybauskaitė ir I.Žilienė taip pat aptarė nepagrįstas kai kurių įmonių kuro kainas ir sąnaudas bei „Vilniaus energijos“ atvejį, kai bendrovė pirko biokurą brangiau tiesioginiais sandoriais nei biokuro biržoje.
„Visų priemonių tikslas yra vienas - šilumos ir kitų energijos išteklių vartotojai neturėtų kentėti dėl kai kada ne visai sąžiningos ir piktnaudžiavimu kvepiančios įmonių veiklos. Potencialas kainų mažinimui dar yra ir šis potencialas turėtų būti išnaudotas“, - kalbėjo A.Molis.
Konkurencijos taryba neseniai pareiškė, kad „Vilniaus energija“ ilgalaike sutartimi įsipareigojo biokurą pirkti tik iš „Bionovus“ ir nepasinaudojo konkurencija bei galimybe šilumą tiekti galbūt pigiau. „Vilniaus energijos“ atstovas Nerijus Mikalajūnas tuomet teigė, jog tokia išvada neatitinka realybės.
Energetikos ministerija kovą paskelbė, kad „Vilniaus energija“ iš „Bionovus“ biokurą pirko iki 50 proc. brangiau nei rinkoje. Dėl to ministerija ketino kreiptis į teisėsaugą, o I.Žilienė anksčiau teigė, kad bendrovė už biokurą mokėdavo po 250 eurų, kai biržoje jis kainavo 168 eurus. Anot jos, jeigu „Vilniaus energija“ nepagrįs, kodėl pirko biokurą ne biržoje, o dvišaliais sandoriais, jai gali būti skirta iki 10 proc. pajamų dydžio bauda.
„Prienų energija“ šių metų pradžioje šilumą tiekė brangiausiai Lietuvoje: Prienų rajone - po 9,75 euro už kWh (be PVM), Trakų rajone - po 8,97 euro, tačiau gegužę ji sumažėjo iki 7,28 euro. „Vilniaus energijos“ šilumos kaina šiuo metu yra 6,49 euro (be PVM).
Brangiausiai Lietuvoje šilumą šiuo metu parduoda „Nemenčinės komunalininkas“ - 8,34 euro (be PVM), „Litesko“ filialai „Biržų šiluma“ - 8,27 euro ir „Palangos šiluma“ - 8,07 euro.
Centralizuotai tiekiama šiluma visoje Lietuvoje gegužę kainuoja vidutiniškai 5,81 euro.
