Antradienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengė spaudos konferenciją „Pirmieji žingsniai šalies užimtumo sistemos pertvarkos link“.
Joje dalyvavo ministrė Monika Navickienė, viceministras Vytautas Šilinskas ir Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotojas Gytis Darulis.
Navickienė: reikia mažinti piktnaudžiavimo galimybes
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės M. Navickienės, pagrindinis užimtumo sistemos pokyčių tikslas – kad kuo daugiau žmonių galėtų grįžti į darbo rinką.
„Svarbu mažinti piktnaudžiavimo galimybes, kurie registruojasi Užimtumo tarnyba, bet dirba šešėjyje“, – spaudos konferencijoje sakė M. Navickienė.
Pasak ministrės, planuojamais pakeitimais yra keliami du tikslai: kokybiškiau atskirti žmones, kuriems tikrai yra reikalinga pagalba ir parama. Tai ilgalaikiai bedarbiai ir žmonės, kuriems reikia socialinių paslaugų, padėti susitvarkyti su skolų našta ar padėti krieptis pagalbos gydytis priklausomybes ir t.t. Pasak ministrės, tokiems asmenims pagalba bus suteikiama.
Tačiau tie, kurie dirba šešėlyje, nemoka mokesčių ir naudojasi valstybės pagalba, pasak ministrės, turėtų būti išbraukti iš pagalbą gaunančių žmonių sąrašo.
Pakeitimais planuojama, kad bedarbio statusas būtų suteikiamas tiems žmonėms, kurie yra pasirengę ieškoti darbo. Bedarbio statusas būtų panaikinamas jei žmogus be svarbių priežasčių antrą kartą per pusę metų nuo pirmo tinkamo darbo pasiūlymo atsisakytų dirbti. Kas yra tinkamas darbas, dar būtų apibrėžiama.
„Dabar užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai darbo ieško kartais dešimt metų ir ilgiau“, – sako M. Navickienė.
Užimtumo tarnyba bedrabio statusą panaikintų jei gautų informacijos apie gautas ar gaunamas pajamas už nelegalų darbą. Būtų nustatyta, kad pirmus šešis mėnesius nuo registracijos Užimtumo tarnyboje dienos tinkamas darbas tinkamas būtų toks, kuris atitinka ieškančio asmens kvalifikaciją, kompetenciją ir turimą patirtį, asmens pageidavimą, sveikatos būklę ir panašiai.
Nuo septintojo mėnesio, pasak ministrės, tinkamas darbas būtų toks, kuris nebūtinai atitiktų turimą darbo patirtį, kompetenciją, kvalifikaciją, bet atitiktų sveikatos būklę, nustatytą kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas.
Identifikavus nedirbančius ar darbo rinkai nepasirengusius asmenis, Užimtumo tarnyba turėtų atskirą šių asmenų sąrašą ir kartu su savivaldybių įstaigomis bei institucijomis teiktų pagalbą sprendžaint šių asmenų nedarbo problemas.
Nedirbantis žmogus, nepasirengęs darbo rinkai, išliktų apdraustas valstybės lėšomis tol, kol bus registruotas Užimtumo tarnyboje.
„Jau ir dabar vykdome bandomuosius projektus su savivaldybėmis, integruojant ilgalaikius bedarbius į darbo rinką, taikant atvejo vadymos paslaugą. Šie projektai yra gana pasiteisinę, manau, kad juos reikėtų plėtoti ir tokiu būdu padėti žmonėms, kurie nėra pasirengę grįžti į darbo rinką, jiems reikalingos papildomos paslaugos.
Tie žmonės, kurie šiandien dirbdami šešėlyje vis tiek yra registruoti Užimtumo tarnyboje, tarnybos žmonės įgautų daugiau galimybių tuos žmones iš tarnybos sąrašų išbraukti“, – sako M. Navickienė.
Seikiantiems persikvalifikuoti, atsirastų moduliai, kurie leistų paruošti daugiau kompetentingų darbuotojų.
Lietuvoje – 180 tūkst. bedarbių
Pasak viceministro V. Šilinsko, Lietuvoje yra registruota 180 tūkst. bedarbių.
„Reikia pripažinti, kad dalis iš jų darbo neieško. Užimtumo tarnybos specialistui šiandien tenka apie 700 bedarbių, iš kurių tik dalis ieško darbo. Mes norime atrinkti tuos žmones, kurie ieško darbo ir jiems suteikti kokybiškas paslaugas ir greitai, kad jie susirastų darbą“, – spaudos konferencijoje teigė V. Šilinskas.
Viceministras sako, kad dirbantys šešėlyje jokių paslaugų gauti neturėtų. Be to, siūloma atskirti tuos, kurie nedirba ir dirbti nenori.
„Šiems žmonėms turime suteikti paslaugas – psichologo konsultacijas, priklausomybių gydymą, paslaugas vaikus prižiūrėti, kad šie žmonės grįžtų į darbo rinką, norėtų ir galėtų dirbti“, – sako V. Šilinskas.
Trečia bedarbių grupė – norintys dirbti žmonės, tačiau neturintys tinkamos kvalifikacijos. Pakeitimais siūloma, kad tokies asmenims būtų teikiamas ne tik profesinis ugdymas, bet ir aukštojo mokslo moduliai bei neformalusis ugdymas.
Galės rinktis aukštojo mokslo modulius
Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotojas G. Darulis sako, kad užimtumo tarnyba palaiko ir atyviai dalyvauja rengiant pokyčius. Pasak jo, Užimtumo tarnyba į pokyčius žiūri kaip į natūrialią evoliuciją.
„Užimtumo tarnyba turi peržiūrėti savo veiklos procesus, siekiant prisitaikyti prie taip vadinamos naujosios realybės“, – sako G. Darulis.
Esminis pokyčių taškas – nepakantumas šešėliui.
„Planuojame didesnį bendradarbiavimą su valstybinėmis kontroliuojančiomis institucijomis bei savivalda, siekiant identifikuoti bei pažaboti Užimtumo tarnybos klientų nelegalaus darbo atvejus. Taip pat norime didesnės orientacijos į klientą ir jo individualius poreikius. Visų pirma, norime suteikti intensyvesnę pagalbą realiai darbo ieškantiems asmenims teikiant darbo rinkos paslaugas, taikant aktyvios darbo rinkos politikos priemones.
Taip pat norime plėsti tiek nacionalinių, tiek regioninių partnerių plėtrą, glaudžiau bendradarbiauti su savivalda, nevyriausybinėmis organizacijomis, socialinių paslaugų tiekėjais ir kitais darbo rinkos partneriais, siekant padėti pažeidžiamiems klientams“, – sako G. Darulis.
Taip pat plečiamos paramos mokymuisi priemonės. Bedarbiai galės rinktis aukštojo mokslo modulius tokiose srityse kaip informacinės technologijos, pedagogika, inžinerinė pramonė.
Ketinama Lietuvoje esantiems užsieniečiams leisti mokytis lietuvių kalbos. Tai padėtų tokiems asmenims lengviau integruotis į visuomenę.
„Paskutinis, bet ne prasčiausias – planuojame plėsti tarpininkavimo įdarbinant ir atsiskaitymo už savarankiškas darbo paieškas sistemą. Kaip žinia, vienas iš buvimo registruotu bedarbiu sąlygų yra, kad tiek savarankiškai, tiek su užimtumo tarnybos specialistu ieškotis darbo. Remiantis vakarų valstybių užimtumo tarnybų pagrindu, mes sieksime stiprinti šios veiklos kontrolę“, – sako G. Darulis.
Išbraukti iš sąrašų nebegalės gauti sveikatos draudimo
Ketinama aktyviau dirbti su daug metų nedirbančiais asmeinimis, kad jie grįžtų į darbo rinką. Kaip sako viceministras V. Šilinskas, „darbas yra geriau nei pašalpos, išmokos ir visa kita“.
M. Navickienė priduria, kad tokie žmonės ir toliau būtų draudžiami sveikatos draudimu, liks Užimtumo tarnybos registruose, tačiau bus atskirame sąraše, su kuriuo bus dirbama individualiai.
„Noriu pabrėžti, kad tie žmonės, kuriems reikalingos papildomos paslaugos, kurie nebus išbraukiami iš tarnybos sąrašų, Jie lieka, nes turi gauti papildomas paslaugas, kad grįžtų į darbo rinką. Sveikatos draudimą jie ir toliau gaus.
Bet tie žmonės, kurie po vieno kreipimosi iš institucijos bus kaip dirbantys šešėlyje, jie bus braukiami iš Užimtumo tarnybos nedelsiant, ne į jokį kitą sarašą, bet apskritai iš Užimtumo tarnybos sąrašų ir nebegalės gauti nei sveikatos draudimo, nei kitų susijusių paslaugų“, – sako M. Navickienė.
Kaip atskirs dirbančius šešėlyje?
Šešėlyje dirbančius bedarbius atskirti turėtų Vyriausybės įgaliota institucija. Ji turėtų parengti tvarką, pagal kurią gavus Valstybinės mokesčių inspekcijos, darbo inspekcijos ar muitinės pranešimą būtų daroma išvada apie darbą šešėlyje.
Pasak M. Navickienės, tai greičiausiai bus Užimtumo tarnybos atsakomybė.
„Mes aktyviai planuojame prisidėti prie tokių nevyriausybinių organizacijų, kaip „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“, kurios tikslas yra nešti šią žinutę piliečiams būti nepakantiems tiek šešėliui, tiek korupcijai. Tie žmonės naudojasi mūsų visų sąskaita savo asmeniniams poreikiams patenkinti. Pagrindinė priemonė – viešinimas. Teks pasikliauti institucijų, savivaldos profesionalų nuomone“, – sako G. Darulis.
Kol kas pakeitimai yra derinimo stadijoje su socialiniais partneriais. Ketinama apie siūlymus diskutuoti, suderinus juos su socialiniais partneriais, jie būtų teikiami Vyriausybei. Ministrė M. Navickienė tikisi, kad pakeitimus pavyks pateikti dar šioje Seimo sesijoje, tačiau gali būti, kad tai pavyks padaryti tik pavasario sesijos metu. Keičiamas būtų Užimtumo įstatymas.
Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. šalyje buvo 126 tūkst. 15–74 metų amžiaus bedarbių, iš jų 69,5 tūkst. vyrų ir 56,5 tūkst. moterų. Tai 34 tūkst. (37 proc.) daugiau nei prieš metus.
2020 m. 15–24 metų amžiaus bedarbių buvo 20,1 tūkst., palyginti su 2019 m., jų skaičius padidėjo 7,3 tūkst. (57,7 proc.).
