Seimas jau šiandien turėtų apsispręsti, ar iš „pilietinininko“ Viktoro Muntiano reikia atimti parlamentaro mandatą.
Seimo narys V.Muntianas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar kitaip suvaržyta jo laisvė. Tokį sutikimą vakar davė Seimo sudaryta laikinoji tyrimo komisija. Po daugiau kaip tris valandas trukusio posėdžio, per kurį išklausyta ir peržiūrėta visa prokurorų pateikta vaizdo ir garso medžiaga, jos pirmininkas Vidmantas Žiemelis pranešė, kad dėl sprendimo balsuota beveik vienbalsiai. Tik vienas komisijos narys susilaikė, o kitas balsavo „prieš“.
„Komentuoti medžiagos neturime teisės, nes ji operatyvinė. Tai apsunkintų tolesnį bylos tyrimą“, - teigė V.Žiemelis. Galutinį sprendimą, ar panaikinti Seimo nario neliečiamybę, šiandien turėtų priimti Seimas. Kad V.Muntianas galėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, turi balsuoti daugiau kaip pusė Seimo nariu. Jei Seimas neduotų leidimo, baudžiamoji byla turėtų būti nutraukta.
Pats V.Muntianas vakar komisijos posėdyje nedalyvavo, jis buvo išklausytas prieš savaitę. Tada posėdyje dalyvavo ir generalinis prokuroras Algimantas Valantinas.
Laikinajai komisijai buvo pavesta išsiaiškinti, ar Generalinė prokuratūra turi pakankamai argumentų, kad būtų panaikinta parlamentaro neliečiamybė ir būtų leista V.Muntianui pateikti įtarimus dėl piktnaudžiavimo organizavimo ir dokumentų klastojimo. Tokius kaltinimus buvusiam Seimo pirmininkui birželio 17-ąją iš Seimo tribūnos metė generalinis prokuroras. Kreipdamasis į parlamentarus jis pranešė, kad esama įtarimų, jog V.Muntianas 2007 m. birželį-gruodį organizavo valstybės tarnautojo - Kauno apskrities viršininko pavaduotojo Virginijaus Vizbaro - piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės naudos dėl jam faktiškai priklausančio žemės sklypo Kėdainių rajone, taip pat inicijavo Kauno apskrities viršininko įsakymo suklastojimą. Anot A.Valantino, tokias prielaidas leidžia daryti įrašai, užfiksuoti V.Vizbaro kabinete, bei telefono pokalbiai. „V.Muntianas, vadovaudamas nusikalstamos veikos padarymui, daugkartinių telefoninių pokalbių ir susitikimų metu nurodė V.Vizbarui organizuoti, kad projektas, kuriame buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, būtų kuo greičiau patvirtintas Kauno apskrities viršininko įsakymu ir būtų atliktos visos kitos procedūros“, - iš Seimo tribūnos teigė generalinis prokuroras.
Tuometinio Seimo pirmininko pavardė pradėta linksniuoti viešumoje dar balandį Kaune kilus vadinamajam sklypų skandalui. Pats V.Muntianas tai vadino šmeižikiška viešųjų ryšių akcija ir ketino savo garbę ginti teisme. Tačiau netrukus paskelbus, kad jis Kauno apskrities viršininko pavaduotojui esą už sklypo sutvarkymą sumokėjo 2 tūkst. litų, Seimo pirmininko karjerai atėjo galas.
56-erių V.Muntianas ne kartą tikino savo pozicijos nekeičiantis, nes esąs įsitikinęs, kad nėra padaręs neteisėtų veiksmų. Jis taip pat teigė neketinąs atsisakyti Seimo nario mandato. „Jeigu aš esu nepadaręs neteisėtų veiksmų, tai kodėl turėtų kilti klausimas dėl mandato?“ - retoriškai klausė V.Muntianas.
Į Seimą 2004 metais V.Muntianas buvo išrinktas pagal Darbo partijos sąrašą. 2006-aisiais jis paliko „darbiečius“, įkūrė Pilietinės demokratijos partiją ir tapo jos pirmininku. Tų pačių metų balandį V.Muntianas buvo išrinktas Seimo pirmininku. Abiejų postų šiuo metu Socialdemokratų frakcijai priklausantis V.Muntianas neteko pavasarį, žiniasklaidai paskelbus apie galimą jo piktnaudžiavimą tarnyba.
Raimonda Ramelienė
