Dovydas Kriaučiūnas yra jauniausias bausmės iki gyvos galvos Lietuvoje sulaukęs asmuo. Ironiška, bet nusikaltimą jis įvykdė praėjus vos mėnesiui po jo 18-ojo gimtadienio. Jei būtų taip pasielgęs kai dar buvo nepilnametis už tą patį žiaurumą jam viso labo būtų grėsę vos 10 metų už grotų.
Laikraštyje „Akistata“ ši istorija reziumuojama taip: „Vos prieš mėnesį tapęs pilnamečiu, D. Kriaučiūnas, apimtas įsiūčio, dėl užgaulaus žodžio nužudė dvi pažįstamas bendraamžes merginas.
Dovydui išsisukti bandė padėti jo motina Aldona, diplomuota teisininkė, buvusi policijos darbuotoja. Šioje istorijoje rasite ir keistą meilės romaną, ir policijos pasiklausomą mobiliojo ryšio telefoną izoliatoriaus kameroje, ir daug kitokių sunkiai sveiku protu paaiškinamų dalykų.“
Mergina gyveno viena
18-metė Aušra į Šiaulius laikinai sugrįžo tada, kai jos tėvai dar liko emigracijoje. Mergina jau dirbo, buvo labai savarankiška, tad tėvai nepabijojo jos vienos išleisti skristi atostogų į Lietuvą.
Mergina sėkmingai atskrido ir beveik mėnesį tėvų bute Šiauliuose gyveno viena, kasdien telefonu pranešdama mamai, kad viskas gerai. Bet 2003-ųjų birželio 25-ąją skambučiai netikėtai nutrūko.
Bandant prisiskambinti telefonu šis buvo išjungtas arba už ryšio zonos. Sunerimusi motina paprašė savo tėvo užsukti į butą ir pasižiūrėti. Birželio 29-ąją vyras atsirakino buto duris, o įėjęs vidun pamatė kraupų vaizdą – bute gulėjo žiauriai nužudytos anūkės ir dar kažkokios merginos lavonai.
Dvi merginos buvo uždaužytos metaliniu strypu, subadytos peiliu, perpjautos jų rankų venos. Sudarkytas Aušros kūnas rastas virtuvėje. Miegamajame tysojo Aušros draugės ir kaimynės bendraamžės Indrės lavonas, uždengtas paklode.
Ekspertai nustatė, kad merginos nužudytos prieš kelias dienas. Kaimynai tvirtino nieko įtartino negirdėję. Pastebėta, kad dingęs televizorius, muzikinis centras bei dar kai kurie daiktai.
Kadangi buto durys nelaužtos, buvo iškelta versija, kad merginas nužudė nusikaltėlis ar nusikaltėliai, kuriuos Aušra pažinojo ir pati įsileido į vidų. Nedelsiant buvo sudarytas merginų pažįstamų sąrašas. Vyko apklausos, o būtent liepos 1-ąją buvo sulaikytas merginas pažinojęs Dovydas Kriaučiūnas.
Įkalčiai prirėmė prie sienos
Sulaikydami Dovydą pareigūnai žinojo, kad vaikinas puikiai pažinojo nužudytąsias merginas – su Aušra jis lankė vieną vaikų darželį, vėliau kurį laiką mokėsi toje pačioje klasėje.
Parvykusiai iš Anglijos Aušrai buvo nuobodu vienai tuščiame bute, tad mergina dažnai pasikviesdavo tame pačiame name gyvenusią Indrę. Pastaroji pas Aušrą būdavo ištisas dienas, neretai ir nakvodavo.
Sulaikytas Dovydas neneigė retkarčiais užeidavęs į Aušros tėvams priklausantį butą, kur bendraudavęs su Aušra ir Indre. Pareigūnai skubiai atliko kratą jaunuolio kambaryje bei pas Dovydo merginą ir rado iš buto dingusių daiktų.
Svarbiausia, Dovydo draugė paliudijo, kad birželio 25-osios popietę Dovydas jai rodė tris nenaujus mobiliojo ryšio telefonus ir siūlė išsirinkti vieną dovanų. Lygiai tokius, kokius turėjo Aušra su Indre...
Paprašytas papasakoti kiekvieną minutę, kada ir kur buvo birželio paskutinę savaitę, vaikinas ėmė painiotis. Galop jis praskydo ir prisipažino nužudęs abi merginas.
Žudė įsiutęs dėl „užgaulių žodžių“
Pasak D. Kriaučiūno, birželio 25-osios vėlų rytą jis užsuko pas Aušrą pasišnekėti. Bute, kaip visuomet, rado ir Indrę, kuri tuo metu kilo iš lovos. Nežinia dėl ko vaikinas su merginomis virtuvėje susipyko.
D. Kriaučiūnas teigė, kad merginos pasišaipė iš jo ir jo merginos. Dovydas į tai atsakė grasinimais. Panelės neliko skolingos, D. Kriaučiūnui pagrasino, kad jų pažįstami vyrukai išmalsią jam snukį.
Po tokių žodžių Dovydui užvirė kraujas – pasidavęs įniršiui jis trenkė Aušrai kumščiu į veidą ir, pačiupęs pirmą po ranka pasitaikiusį metalinį daiktą, smogė per viršugalvį.
Mergina nugriuvo, o Indrė cypdama apsisuko bėgti. Toli, aišku, nenubėgo. Miegamajame ją pavijęs 18-metis ėmė iš visų jėgų daužyti gelžgaliu per galvą. Indrė jau gulėjo be sąmonės, o Dovydas nesiliovė ją daužyti. Vėliau ekspertai suskaičiavo 12 smūgių žymes.
Tada banditas atsikvošėjo ir kvailai nutarė merginas pribaigti, kad išvengtų atsakomybės. Jis virtuvėje susirado aštrų virtuvinį peilį, grįžo į miegamąjį, pasilenkė prie gulinčios Indrės ir perrėžė abiejų rankų venas, kad mirtinai nukraujuotų. Sugrįžęs į virtuvę pribaigė Aušrą.
Užklojęs lavonus vogė
Pribaigęs merginas, žmogžudys nepuolė bėgti. Jis šaltakraujiškai ant lavonų užmetė po audeklą ir neskubėdamas ėmėsi bute šeimininkauti. Nužudytųjų kūnams nespėjus atšalti, jis iš Aušros mobiliojo ryšio telefonu paskambino savo draugei ir pakvietė į pasimatymą.
Išeidamas kruopščiai užrakino duris, raktą įsidėjo į kišenę. Susitikęs su mergina jis jai parodė pavogtus telefonus ir išdidus pasiūlė kurį nors vieną išsirinkti dovanų. Antrąjį telefoną išgama pasiliko sau, o trečią už 230 litų pardavė matytam vaikinui.
Sutemus Dovydas sugrįžo į butą dar du kartus. Žengdamas per tamsoje gulinčius lavonus, išsinešė televizorių, sugrįžęs pavogė muzikinį centrą, drabužių, kosmetikos (ją vėliau irgi padovanojo savo panelei) bei kitokių vertingesnių smulkmenų.
Televizorių D. Kriaučiūnas pasistatė savo kambaryje, o muzikinį centrą nunešė į lombardą, kur įkeitė už 250 litų. Tačiau prieš išmokėdamas pinigus lombardo darbuotojas pareikalavo paso. D. Kriaučiūnas staiga atsikvošėjęs išsigando, kad pagal likusį įrašą gali įkliūti.
Jis pamelavo dokumentą tuoj atnešiąs, o pats tuo metu paprašė draugo, kad šis skubiai lombarde išpirktų muzikinį centrą. Darbuotojas daiktą pardavė nebelaukdamas jo savininko paso. Už šią paslaugą žudikas muzikinį centrą leido pasilikti draugui.
Tokius savo parodymus D. Kriaučiūnas pakartojo girdint advokatui, nuvežtas į butą parodė, kaip ir kur žudė Aušrą su Indre. Ekspertai merginų panagėse rado mikrodalelių nuo Dovydo drabužių.
Pamokytas ėmė meluoti
Netrukus po to D. Kriaučiūnui buvo leista pasimatyti su motina, šiuo metu dirbančia Šiaulių teritorinės muitinės Teisės ir teisėtvarkos skyriaus viršininke. Po pasimatymo kalinys išsigynė savo prisipažinimo, ėmė tvirtinti, kad save apkalbėjo policininkų kankinamas.
Negana to, D. Kriaučiūno kameroje paslaptingu būdu atsirado mobiliojo ryšio telefonas. Tai nebuvo prižiūrėtojų žioplumas, o slapta policijos operacija leisti tartis su motina, kaip geriau sukti uodegą. Nežinodamas, kad pokalbiai įrašinėjami, kalinys ėmė nuolat skambinėti mamytei, o ši sūnui kekėmis žarstė patarimus, ką šnekėti tardytojams, o ką nutylėti.
Teisme parodė liežuvį
Prasidėjus sūnaus teismui A. Kriaučiūnaitė užmiršo savo griežtumą ir jau reikalavo Dovydą dėl žmogžudysčių visai išteisinti - jis, girdi, nežudė. Žudė... mafija. Proceso metu pasireiškė A. Kriaučiūnaitės ir protingumas, ir ūmus būdas.
Pertraukų tarp posėdžių metu Aldona ne sykį su nužudytųjų mamomis kalbėjo pakeltu balsu, o kartą vienai jų parodė liežuvį. Už tai labai protingu ėjimu teisininkai vadina A. Kriaučiūnaitės bei advokato pasiektą reikalavimą teisiamajam skirti socialinę ekspertizę, kuri išaiškintų, ar jos aštuoniolikmetis vienturtis – socialiai subrendęs.
Mat jei pagal naujo Baudžiamojo kodekso įstatymus pavyktų įrodyti, kad žudydamas dvi merginas Dovydukas buvo paikas nesubrendėlis berniukas, jam teismas galėtų skirti bausmę tik kaip nepilnamečiui – daugiausia 10 metų.
Po mėnesio teisme skelbiant ekspertizės išvadą A. Kriaučiūnaitė aiktelėjo – Dovydas pripažintas socialiai subrendęs, puikiai suvokiantis atsakomybę bei galimas savo veiksmų pasekmes.
Teisėjų kolegijos pirmininkui paskelbus, kad „Kriaučiūnas pripažįstamas kaltu (...) ir nuteisiamas kalėti iki gyvos galvos“, garsiai aiktelėjusi jo motina susmuko paplūdusi ašaromis.
Kaip žudikas gyvena šiandien?
D. Kriaučiūnas šiandien dienas leidžia Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Jau trečią dešimtį perkopęs vyras vis ieško teisybės ir bando įrodinėti, kad yra nuteistas nekaltai.
Prieš keletą metų jis skundėsi ir Europos Žmogaus Teisių Teismui ir Jungtinių Tautų organizacijai.
D. Kriaučiūnas teigė, kad jo baudžiamąją bylą nagrinėję Lietuvos teismai esą pažeidė Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kai neužtikrino teisės į laisvę ir asmens neliečiamybę, nekaltumo prezumpciją.
Jis taip pat mano, kad jam buvo trukdoma pasirengti gynybai ir ribojama teisė nebūti verčiamam duoti parodymų prieš save.
