„NDX Energija“ valdybos pirmininkas Ignas Staškevičius teigia, jog LEO LT akcijas vyriausybei galbūt perleistų ir už vieną litą, tačiau priduria manąs, jog tai ne vien turtinis klausimas. Anot jo, vyriausybė nežino, ko nori, ir neria į tamsų tunelį, kuriame nori pažarstyti energetinius milijardus su giminėmis bei bendrapartiečiais.
Portalo „Balsas.lt“ video pokalbyje I. Staškevičius pakartojo esąs už greitą bendrovės LEO LT, kitados sutvertos tam, kad statytų naują atominę jėgainę bei elektros jungtis į Vakarus, likvidavimą. Pasak jo, „NDX Energija“ šioje srityje yra visiškai priklausoma nuo vyriausybės, kuri tik deklaruoja populistinius siekius likviduoti bendrovę, bet daro žingsnius, kurie šį tikslą atitolina.
I.Staškevičius sakė, jog bendrovės VST pareikštas ieškinys, kuriuo iš „NDX Energijos“ reikalaujama pusės milijardo litų, yra nepagrįstas. Jis aiškino, jog privatizuojant ir valdant VST nebuvo padaryta nieko neteisėto bei tvirtino, kad teiginiai, esą „Vakarų skirstomieji tinklai“ privatizuoti pačios bendrovės lėšomis, - nepagrįsti.
Neneigdamas spaudoje ne kartą skelbtų faktų, jog, privatizavus „Vakarų skirstomuosius tinklus“, buvo perkainuotas įmonės turtas, padidinta jo vertė, mažintas įstatinis kapitalas, išsimokėti šimtamilijoniniai dividendai, verslininkas siūlė neplakti jų į vieną visumą ir neįsivaizduoti, kad toks buvęs išankstinis sumanymas.
I.Staškevičius net išreiškė nuomonę, kad vyriausybė tyčia vilkina LEO LT išformavimą, siedama jį su Vakarų skirstomųjų tinklų privatizavimo peripetijomis ir kitais klausimais, kuriuos galima kelti atskirai. „Jei reikia atstatyti teisingumą ir nubausti kaltuosius, tai šitai nėra kliūtis greitam LEO LT išformavimui,“ – pabrėžė jis.
Paklaustas, ar tai nėra spaudimas, siekiant priversti „NDX Energiją“ pasitraukti iš LEO LT bet kokiomis sąlygomis, I. Staškevičius prašė tas sąlygas įvardinti ir net juokavo, kad akcijas galima perleisti net už 1 litą. „Tiesiog labai norėčiau pažiūrėti į tą žmogų, kuris su tokiu pasiūlymu sutiktų ir tą litą sumokėtų,“ – ironizavo bendrovės vadovas, pastebėjęs, kad tokio pobūdžio politinės dovanos be padarinių nepraeina.
Anot I. Staškevičiaus, pasikeitus politinei daugumai, elektros vartotojai pajuto tik tiek naudos, kad 2 centais atpigo elektra ir taip buvo būtent todėl, kad atėjusi naujoji valdžia rado sukurtą LEO LT. „Jei būtų nutarta pravalgyti visus 600 milijonų litų, kuriuos įnešėme į bendrovės sąskaitą, galima buvo ir vieniems metams atpiginti elektrą visiems net 8 centais,“ – iš populistinių, jo nuomone, veiksmų šaipėsi I. Staškevičius.
Pasak „NDX Energijos“ vadovo, nuo naujų metų, kai bus uždaryta veikianti Ignalinos atominė elektrinė (IAE), padidės energetinė šalies priklausomybė nuo užsienio valstybių ir vyriausybė neturi jokių idėjų, kaip apsirūpinti elektros energija už priimtiną kainą. Prisimindamas planinius ir neplaninius IAE uždarymus, jis pabrėžė, jog jų metu tradiciškai pasipelno tie, kas valdo elektros energijos importą ir prekiauja rusiškomis dujomis.
Be to, kaip pabrėžė verslininkas, elektros gamybos savikaina Lietuvos ir užsienio jėgainėse, iš kurių kurių bus perkama energija, kitąmet bus 1,5 milijardo litų mažesnė, nei kaina, už kurią ji pasieks Lietuvos vartotoją. Pasak jo, tai didelis ir skanus pyragas, kurį ruošiamasi dalintis.
Svarstydamas apie „NDX Energijos“ išplatintą „sąmokslo teoriją“, esą iš paskutinio, vasaros pradžioje įvykusio, IAE uždarymo didžiulės naudos turėjo bendrovė „Energijos realizacijos centras“ (ERC), I. Staškevičius tvirtino, kad kai kurie sutapimai jam ir toliau išlieka keisti. Jis siūlė pasvarstyti hipotezę, kad netikėtai sustabdyti IAE prireikė, paaiškėjus, kad planinio uždaromos elektrinės remonto nebebus, o užplanuotų milijoninių pajamų kai kam visgi norėjosi.
„Balsas.lt“ primena, kad bendrovė ERC, kuri ketina kontroliuoti rusiškos elektros importą po IAE uždarymo, siejama su vienu iš pagrindinių valdančiosios Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) šulų ir finansinių rėmėjų Ramūnu Garbaravičiumi bei jo šeima ir giminėmis. Iš rankų į rankas ėjusių bendrovės akcijų kontrolinį paketą galiausiai įsigijo Rusijos energetikos monopolininkė „RAO EES“.
Pašnekovas pokalbio pabaigoje suabejojo, ar Lietuvai dar reikalinga atominė elektrinė ir nusistebėjo, kad ligi šiol nei kiek nepasistūmėta tiesiant elektros jungtis į Vakarus. Daugiau I. Staškevičiaus įžvalgų ir atsakymų rasite peržiūrėję video įrašą.
