Energetikos ministras sako nepasitikintis Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo darbus atliekančia bendrove „NUKEM Technologies“. Ši pasigenda Lietuvos partnerių pagalbos sprendžiant objekte kylančias problemas.
Ignalinos AE uždarymo projektai vėluoja dvejus ir net daugiau metų. Užsakovas sako už darbus rangovui mokėsiąs tik tada, kai šis pateiks garantijų, kad visi uždarymo projektai bus baigti laiku, praneša LTV „Panorama“.
Nors dalyje statybų aikštelių stypso sustingę kranai ir vos šmėkšteli vienas kitas darbininkas, Ignalinos AE uždarymo projektų rangovas Vokietijos–Rusijos bendrovė „NUKEM Technologies“ tikina, kad jokios krizės statybose nėra. Darbai vyksta ir juos baigti planuojama taip, kaip numatyta: svarbiausią objektą – panaudoto branduolinio kuro saugyklą (vadinamą projektu B1) – iki 2013-ųjų pabaigos, kitus, vadinamus projektais B2, B3 B4 – pusmečiu vėliau. Vėluojama esą tik dėl objekto sudėtingumo ir vis iškylančių naujų aplinkybių.
„Dirbdami tokiame sudėtingame objekte pirmiausia paisome saugumo. Skubėdami ne visada galėtume gerai atlikti darbus. Todėl kartais reikia sustoti ir, nepaisant visų grafikų bei datų, įvertinti, kas padaryta, rasti saugiausią sprendimą. Tačiau numatytoji galutinė data yra mūsų tikslas“, – teigia „NUKEM Technologies“ generalinis direktorius Ulfas Kutscheris.
Lietuviai, jau ne kartą girdėję rangovų pažadus ir pasiteisinimus (Ignalinos uždarymo projektai vėluoja dvejus ar net ketverius metus), abejoja jų pagrįstumu.
„Kol neturime paskaičiuoto, iki galo įvertinto projekto grafiko, mes šiandien pasakyti negalime. Tai yra tikslas“, – sako Ignalinos AE generalinis direktorius Žilvinas Jurkšus.
Saugykla, į kurią turės būti suvežtas kol kas antrajame uždarytos jėgainės reaktoriuje ir baseinuose saugomas kuras, turėjo būti baigta dar pernai, tačiau darbai įklimpo prieš porą metų užsakovui ir rangovui susiginčijus dėl jų vertės.
Europos Komisijai įsikišus kiek pajudėjęs projektas vėl stringa – Ignalinos atominė nepriima „NUKEM Technologies“ partnerio Vokietijos bendrovės GNS pagamintų konteinerių, kurie neatitinka techninio projekto parametrų.
„Gamybos procesas yra sudėtingas ir jame gali būti nukrypimų. Tai mes suprantame ir nesakome ,kad tai yra negerai. Mes sakome: pagrįskite, kad jie yra priimtini“, – aiškina Ž. Jurkšus.
Užsakovai reikalauja, kad konteinerių saugumą patvirtintų Lietuvos ar Vokietijos atominės saugos inspektoriai. Konteinerių gamintojai, valstybinė Vokietijos branduolinių atliekų aptarnavimo įmonė, tikina, kad visi jau 20 metų Ignalinai tiekiami jų konteineriai yra saugūs.
„Projekte yra numatyta, kad konteineriai turi būti saugūs, o ne kiekvieno iš jų parametrai iki centimetrų. Gal tarp jų yra vienas kitas skirtumas, bet sutartyje nenumatyta, kad tikrinsime kiekvieną centimetrą. O konteinerių funkcijos ir saugumo lygis – visų vienodas“, – tvirtina GNS komunikacijų ir rinkodaros vadovas Michaelis Koeblas.
Už darbus atsakingas rangovas linkęs laikytis sutarties sąlygų. Tačiau lietuviai kerta griežtai – kol negausime dokumentų, konteinerių nepriimsime. Ir už kiekvieną atliktą darbą mokėsime tik tada, kai turėsime jų baigimą patvirtinančius dokumentus.
„Mūsų principinė pozicija – kad tikrai kontroliuosime ir reikalausime, kad būtų atlikta tai, kas yra sutartyje ir techniniame projekte, o rangovas to staigiai išspręsti negali, galbūt netgi šiandien neturi techninio sprendimo, tad jie negauna pinigų“, – sakė Ignalinos AE generalinis direktorius
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas neslepia, kad pagal tai, kaip vyksta darbai, o ypač po viešumon iškilusių kai kurių subrangovų kyšininkavimo istorijų, Ignalinos atominės uždarymo projektų rangovas jam pasitikėjimo nekelia.
„Greičiausias būdas – pabaigti darbus, už juos apmokėti. Tada mes galėsim kitus darbus vykdyti savo jėgomis ,kad nebūtų tariamų ar tikrų nesusikalbėjimų, kad projektai judėtų sparčiai į priekį ir būtų efektyviai naudojamos lėšos. Geriau daryti savo jėgomis ir atsakyti už tą, negu daryti su rangovu, kuris nekelia pasitikėjimo“, – kalbėjo ministras.
Vėluojantys uždarymo darbai tiesiogiai kerta Ignalinos atominei per kišenę. Kol iš antrojo reaktoriaus neišimtas panaudotas branduolinis kuras, jo priežiūra kasmet kainuoja apie 2 mln. litų. O derantis dėl tolesnio jėgainės uždarymo darbų finansavimo Europos Komisija atvirai prikiša Lietuvai: kam jums papildomi šimtai milijonų ateityje, jei iš skirtų pinigų beveik ketvirtadalio milijardo nepanaudojote.
Aurelija MALAKAUSKAITĖ
