Vytenis Radžiūnas
Jei Liberalų sąjūdis (LS) dar vieną kadenciją dirbtų tandemu su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais (TSLKD), liberalizmą būtų galima ištrinti iš Lietuvos politinio žemėlapio. Taip liberalų sprendimą opozicijoje dirbti savarankiškai, nesivienijant su TS-LKD, tinklalapiui LRT.lt komentavo „Spinter tyrimų“ vadovas sociologas Ignas Zokas. Jo žodžiais, LS laiku atsitokėjo, nes, daug laiko praleidę konservatorių glėbyje, liberalai buvo beprarandą savo identitetą ir savigarbą.
Savo ruožtu politologas Šarūnas Liekis priduria, kad tolimesnė šių dviejų partijų draugystė galėjo baigtis ir liberalų virtimu konservatoriais – Lenkijos liberalų-konservatorių politinė partija esą tai puikiai iliustruoja.
Būtų tapusi liberalesniu konservatorių sparnu
„Man atrodo, kad LS žingsnis opozicijoje dirbti savarankiškai yra labai teisingas. Jei jie būtų likę antrą kadenciją su konservatoriais, manau, liberalizmą galima būtų buvę ištrinti iš Lietuvos politinio žemėlapio, ir ši partija, geriausiu atveju, būtų tapusi liberalesniu konservatorių sparnu“, – LRT.lt teigė I. Zokas.
Pasak „Spinter tyrimų“ vadovo, šios dvi partijos jau buvo bepradedančios supanašėti. Tai esą labiausiai lėmė pagrindinių LS atstovų darbas ministrų kabinete. „Ministrų kabinetas buvo pakankamai progresyvus ir atstovaujamas progresyviam liberalizmui bei konservatizmui, tačiau Seime buvo girdėti visiškai kitokių kalbų. Manau, kad tas susiniveliavimas buvo ir partiniu lygiu, todėl natūralu, kad ir rinkėjas jau pakankamai susiniveliavęs.
Po rinkimų analizavome, kokį sprendimą padarė rinkėjai, besirenkantys iš kelių partijų. Pastebėjome, kad būta labai artimos liberalų ir konservatorių draugystės, ir liberalams, ypač antrajame ture, tai kainavo nemažai balsų, nes rinkėjas linkęs palaikyti stipresnį partnerį, kuris turi daugiau šansų. Rinkėjas taip pat tapatina save su stipresniu“, – aiškino I. Zokas.
Pasak politologo Š. Liekio, dalis Lietuvos partijų turi struktūrinių galių absorbuoti ir praryti mažesnius politinius darinius. Konservatoriai, anot politologo, yra kaip tik tokia - „ryjanti“ mažesniuosius – partija.
Politologės Ainės Ramonaitės manymu, kartais visuomenėje susidaro klaidingas įspūdis, kad liberalai yra labai liberalūs. „Jei pačių liberalų nuostatas pažiūrėtume pagal svetainę „Manobalsas.lt“, pamatytume, kad liberalai anaiptol nėra tokie liberalai, nebent E. Masiulis ar Gintaras Steponavičius. Dalis partijos yra vidutiniškai konservatyvūs – kaip ir didžioji dalis Lietuvos, kuri yra nei per daug konservatyvi, nei per daug liberali. Ji yra vidutiniškai konservatyvi“, – aiškino A. Ramonaitė.
Idealus laikas liberalams susitvarkyti savo darže
„Sprinter“ tyrimų vadovas I. Zokas mano, kad LS, atsitraukusiai nuo valdžios rūpesčių, dabar yra idealus laikas susitvarkyti savo liberalių jėgų darže bei išgryninti savo partijos identitetą, tapti liberalių jėgų lydere.
Pasak Š. Liekio, sunkiai įsivaizduojama, kad konservatoriai staiga taptų liberalais. Ar liberalai taps konservatoriais? „Su amžiumi ko tik neįvyksta“, – pusiau juokais, pusiau rimtai sakė Š. Liekis. Lenkijos liberalų-konservatorių politinė partija esą tai puikiai iliustruoja. „Šitoks raidos variantas tikrai galimas, tačiau tai priklausys nuo partijos galimybės konsoliduoti liberalias jėgas.
Tuo metu politologas Tomas Janeliūnas mano, kad LS turi pakankamai aiškią savo ideologinę liniją ir ji yra labai aiškiai identifikuojama rinkėjų. „Liberalios vertybės bent tam tikrose dimensijose yra labai priešingos nei konservatorių, todėl juos gana konkrečiai atskiria nuo TSLKD. Nemanau, kad liberalai būtų linkę tiek formaliai, tiek ir politine prasme leistis, kad konservatoriai juos suvalgytų ar perviliotų. Manau, kad bent viena stipri liberalų partija tikrai visada turės savo rinkėjų grupę“, – mano T. Janeliūnas
E. Masiulis: su konservatoriais bendradarbiausime tiek, kiek sutaps nuostatos
„Žinote, tų etikečių visokių galima priklijuoti. Nesame mes nei mažasis, nei didysis brolis. Esame savarankiška politinė partija, tvirtai einanti savo keliu ir siekianti užsibrėžtų tikslų. Šiame parlamente būsime opozicijoje, bendradarbiausime su konservatoriais tiek, kiek sutampa programinės nuostatos. Tačiau ten, kur jos skirsis, mes turėsime savo poziciją ir ją atstovausime iš liberalios ideologijos varpinės“, – LRT.lt komentavo LS partijos pirmininkas Eligijus Masiulis.
LRT.lt užsiminus, kad, būnant valdžioje kartu su TSLKD, liberalams ne kartą teko nusileisti dėl tam tikrų vertybinių nuostatų, E. Masiulis pradėjo skaičiuoti: „Žinote, viską reikia vertinti racionaliai. Kai frakcijoje turi 11 žmonių, o partneriai turi 45, tai gali oponuoti iki pamėlynavimo, bet balsuojant nenauda būna tų mažesnių. Bet, kalbant apie privačią nuosavybę, norą apkrauti naujais mokesčiais ar panaikinti pensinį kaupimą, liberalai, energingai ir agresyviai veikdami, sugebėjo kai kurias nepamatuotas didžiųjų koalicijos partnerių iniciatyvas pristabdyti.
Man teko girdėti ir iš pačių konservatorių priekaištų konservatorių vadovybei, kad jie per daug nuolaidžiauja liberalams. Kita vertus, kalbant apie šeimos politiką, turėjome skirtingas nuostatas su konservatoriais. Šiuo atveju mes toliau laikysimės principinių nuostatų, kad valstybė-valdžia neturėtų jokios teisės reguliuoti to, kas vyksta už privataus buto durų“, – LRT.lt kalbėjo E. Masiulis.
