Ūkio ministerijos skaičiavimai, kad turto už 17 mlrd. litų valdančios valstybės įmonės per metus Lietuvai uždirba vos 30 mln. litų, neturėtų kelti nuostabos. Mat jos stengiasi ne valstybės, o savų darbuotojų naudai. Pavyzdžiui, dalija jiems beprocentes paskolas būstams įsigyti, užuot pinigus investavusios.
Saviems – be procentų
Seimo Audito komitetas vakar svarstė, ką daryti su valstybės įmonėmis, kad jos valstybei pradėtų uždirbti nebe grašius, o normalius pinigus. Ir išsiaiškino labai skandalingą dalyką.
„Paaiškėjo drastiškų faktų: kai kuriose valstybės įmonėse darbuotojams būdavo išduodamos paskolos. Beprocentės paskolos! Įmonės gaudavo pinigus iš valstybės biudžeto ir skolindavo saviems. O paskui pačios skolindavosi iš komercinių bankų už 12 ir daugiau procentų palūkanų. Čia tai jau rimtas įstatymų pažeidimas. Atrodo, buvome užkirtę tam kelią, bet vis randama naujų landų“, – stebėjosi komiteto narys Saulius Stoma.
Paskoloms – 1,5 mln. litų
Šį skandalingą faktą išsiaiškino Valstybės kontrolė. Iš jos tikrintų valstybės įmonių net penkiose buvo dalijamos beprocentės paskolos. 2006–2008 metais VĮ “Vilniaus regiono keliai“ išdalijo 131,85 tūkst. litų, VĮ „Problematika“ – 30 tūkst. litų, VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas – 477,95 tūkst. litų, VĮ Šalčininkų miškų urėdija – 16,1 tūkst. litų, VĮ “Klaipėdos regiono keliai“ – 911,6 tūkst. litų. Pastaroji, skaičiuojant nuo 2004–ųjų iki 2008–ųjų pabaigos, darbuotojams be procentų paskolino 2,6 mln. litų – būsto remontui, būstui įsigyti, kitoms reikmėms.
„Norime pažymėti, kad dauguma šių įmonių gauna lėšas iš valstybės biudžeto“, – akcentuojama Valstybės kontrolės audito ataskaitoje.
Pažeidė įstatymus
VĮ “Klaipėdos regiono keliai “direktorius Petras Kaučikas auditoriams aiškino, kad „ūkiniai subjektai, užsiimantys komercine–ūkine veikla, gali skolinti fiziniams bei juridiniams asmenims pinigus“.
„Įmonė savo darbuotojams pagal gautus prašymus suteikdavo paskolas. Šių paskolų suteikimas padidino darbuotojų motyvaciją pasilikti dirbti įmonėje“, – dėstė P.Kaučikas.
Tačiau Valstybės kontrolė nurodo, kad įstatymas nenumato galimybės teikti beprocentes paskolas valstybės įmonių darbuotojams.
„Valstybės įmonių tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą, siekiant tenkinti viešuosius interesus. O paskolų teikimas darbuotojams yra privačių interesų tenkinimas“, – išaiškino auditoriai.
Pritrūko algoms
Pažymėtina ir tai, kad paskolos suteiktos be turto įkeitimo. Kitaip tariant, nenumatyta priemonių, kurios užtikrintų paskolų grąžinimą, todėl VĮ prisiėmė visą riziką negrąžinimo atveju. Be to, “Klaipėdos regiono keliai“ dėl tokios veiklos 2008-aisiais pritrūko apyvartinių lėšų algoms mokėti, todėl pasiėmė 1 mln. litų paskolą iš komercinio banko (už 12,59 proc. metines palūkanas).
Po tokio Valstybės kontrolės audito nebėra keista, kad valstybės įmonės sugeba per metus valstybei atseikėti tik 30 mln. litų dividendų. Ūkio ministras Dainius Kreivys išsikėlė tikslą, kad dividendai siektų apie 1,5 mlrd. litų per metus. Tačiau dėl to nukentėtų gyventojai, ypač kaimiškų teritorijų.
„Numatyta daug priemonių, kaip priversti valstybės įmones dirbti pelningai. Tarp jų – ir nuostolingų paslaugų atsisakymas“, – „Vakaro žinioms“ teigė ūkio viceministras Rimantas Žylius. Todėl labai realu, kad bus atsisakyta, pavyzdžiui, nuostolingų geležinkelio maršrutų per atokesnes gyvenvietes, nors tenykščiams gyventojams tai būtų atkirtimas nuo pasaulio, bus uždaromi likę pašto skyriai kaimuose ir t. t. Žodžiu, kaimas būtų galutinai sužlugdytas.
Bronius Bradauskas – Seimo Audito komiteto vicepirmininkas:
Su tomis valstybės įmonėmis yra gryniausia netvarka. Koks čia jose gali būti pinigų skolinimas darbuotojams? Net ir su turto užstatymu to negalima daryti, nes valstybės įmonės – ne kredito įstaigos. Jų paskirtis yra visai kita. Kai ne savo darbą daro, tai kokios garantijos, kad pinigai nebus iššvaistyti? Kokios garantijos, kad skolininkai pinigus grąžins? Valstybės įmonėms labai trūksta kontrolės. Ministerijos, kurioms jos pavaldžios, tiesiog nežiūri, kad įmonės daugiau uždirbtų, kad duotų valstybei naudą. Ministerijoms yra gerai kaip yra. Niekas nesistengia atlikti auditų dažniau, tikrinti pirkimų ir panašiai. Jei būtų kontrolė – dar daug kas paaiškėtų.
