„Mes gyvename Vilkaviškio rajone, Vištytyje. Mūsų sodyba yra prie ežero, bet atokiau nuo gyvenvietės, aplink sodybą auga daug medžių, tad joms čia turbūt patinka. Voverės jau pora metų čia gyvena. Tačiau nuo rudens jos visada ateina arčiau, nes čia auga du graikiškų riešutų medžiai, kurie nespėjo nunokti, nes visi buvo nuraškyti dar iki prinokimo.
Čia gyvena dvi voverės, tik abiejų iš karto nepavyksta nufilmuoti. Kasdien pro langą matome voveraičių šokį.
Kasdien jas šeriame graikiniais riešutais, kaštonais, gilėmis“,– rašė moteris.
Ar galima šerti voveres?
Yra žinoma, kad laukinių gyvūnų šerti nereikia, jie patys susiranda maisto. Tačiau jei visgi pasirinkote tai daryti, tuomet reikia joms siūlyti tik: riešutus, obuolius, morkas, o ne duoną, nes ją kepant dažnai įdedama cukraus, prieskonių. Peršertos ir prijaukintos voverės sunkiau išgyvena gamtoje savarankiškai.
„Voverės yra graužikai, kurių gausa kas 4-6 metus išauga, o po to vėl krinta, jų gausos ciklai priklauso nuo eglių derėjimo.
Tad ar daugėja, ar mažėja, priklauso nuo eglių derėjimo, bet ne nuo apsaugos ar kt. veiksnių.
Voverių niekas nenaikina, jos saugomos kaip ir kiti gyvūnai. Gamtoje jos jaučiasi gerai. Na, o prie žmonių atėjusios turi problemų, nes gaudamos papildomai maisto, drastiškai pakeičia savo prigimties normas“, – pakomentavo aplinkos ministerijos darbuotojas, gamtininkas ir biologas Selemonas Paltanavičius.
