Statydama Visagino atominę elektrinę (VAE) Lietuva milijardinių baudų galėtų susilaukti tik, jei pati laužytų savo įsipareigojimus, tačiau nuo latvių ir estų dalyvavimo projekte tai nepriklauso, todėl neverta nuogąstauti ir atidėti Koncesijos sutarties priėmimo, kol kitos Baltijos šalys patvirtins dalyvavimą, sako finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Tokius teiginius ji išdėstė ketvirtadienį Vyriausybės valandoje Seime, atsakydama į socialdemokratės Birutės Vėsaitės nuogąstavimus, kad galbūt neverta Seime svarstyti Koncesijos sutarties, kol su Estija ir Latvija galutinai nesutarta dėl dalyvavimo statybose.
„Koncesijos projekte (...) yra numatyta, kad jei Lietuva nesilaikys sąlygų, įteisintų Koncesijos projekte, praktiškai įsipareigojimai gresia iki vieno milijardo litų. Kadangi mes tikrai nesame garantuoti, ar latviai ir estai dalyvaus VAE projekte, ar nebūtų geriau su jais turėti susitarimą pirmiausiai, ir po to priiminėti įstatymą Lietuvos Respublikos Seime?“, - Vyriausybės valandos metu klausė B. Vėsaitė.
„Latvių ar estų dalyvavimas niekaip nesusijęs su ta milijardine suma, apie kurią jūs kalbate. Tam, kad tokio dydžio investicijos ir potenciali rizika susidarytų, visų pirma, visi akcininkai turi susitarti dalyvauti ir investuoti. Ir tokia kompensacijos rizika kyla tik tokiu atveju, jei dėl Lietuvos kaltės būtų nutraukta sutartis“, - B. Vėsaitei atsakė I. Šimonytė.
„Jeigu Lietuva, pavyzdžiui, pasitrauktų iš tarptautinių konvencijų dėl branduolinės žalos, jai tektų atlyginti visas kitų akcininkų padarytas investicijas. Bet pirmiausia tie kiti akcininkai turi dalyvauti projekte ir tas investicijas padaryti ir, antra, Lietuva turi priimti, mano supratimu, gana keistus sprendimus, kad tokia žala kiltų“, - pabrėžė finansų ministrė.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas akcentavo, kad akcininkai yra pasiruošę investuoti, tačiau derybos su jais turi vykti po Koncesijos sutarties priėmimo, kadangi ji yra garantas, kad akcininkų būsimos investicijos niekur nepražus.
„Koncesijos sutartis apsaugo visų dalyvių, taip pat ir Lietuvos, investiciją į projektą, ir apibrėžia, kokiomis sąlygomis ta investicija bus daroma ir kaip ji bus apsaugota. Apsaugojus investiciją, kiekvienas akcininkas, atsižvelgdamas į tas apsaugos priemones, į investavimo sąlygas, daro investavimo sprendimą, kuris nėra toks trumpalaikis. Tai didelių sumų investavimas, todėl tas nuoseklumas, kurį pateiksime Seimui, yra įstatymiškai pagrįstas“, - kalbėjo A. Sekmokas.
