Jau po kelių dienų rinksime tuos, kurie ketverius metus dirbs, kad Lietuvoje visiems mums gyventi būtų geriau. Tarp tų, kurie tikisi mūsų balsų, yra ne tik nuosekliai žengiančių karjeros laiptais, bet ir tokių, kurie patirtį kaupė „gyvenimo universitetuose“. Skaitant kai kurias anketas, nejučia imi galvoti, kad pagrindinis motyvas, paskatinęs juos sukti į politiką yra toks: „Jeigu gali Petras ir Jonas, galiu ir aš.“
Seimas – geidžiama darbo vieta?
Darbo biržos duomenimis, nedarbas Lietuvoje per metus – nuo 2011 m. spalio 1 d. Iki 2012 m. spalio 1 d. – šiek tiek sumažėjo. Tiesa, tas sumažėjimas – vos 0,3 proc. punkto, o šalies teritorinėse darbo biržose registruota 10 proc. visų darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų – daugiau negu 200 tūkst. žmonių. Tad neturėtume nustebti kandidatų į Seimą anketose, kurias skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), skiltyje apie darbą ir užimamas pareigas pamatę įrašą „bedarbis“.
Neabejotinas „bedarbių“ sąrašo lyderis – ir kitais aspektais „pasižymėjęs“ parlamentarės Astos Baukutės gyvenimo draugas Kęstutis Rupulevičius. Per 40-metį perkopęs, režisūrą ir teisę baigęs vyras, savo anketoje VRK svetainėje nurodantis esąs bedarbis, neturi ir santaupų, o jo turimas privalomasis registruoti turtas vertas vos 10 tūkst. litų.
Jeigu 2009 m. plačiai nuskambėjusio įvykio, kai tuometis Aplinkos ministro patarėjas Vilniuje vairuodamas žmonos nuomojamą automobilį rėžėsi į šviesoforą, herojui, nusprendusiam savarankiškai siekti Seimo nario mandato (Kretingos rinkimų apygarda), pasisektų, jis tikriausiai taptų vieninteliu šeimos maitintoju, nes žmonai kelias į Seimą antrai kadencijai jau užkirstas. Išgyventi iš Seimo nario algos ši šeima jau įpratusi, o kaip sektųsi, jei A. Baukutė iš politikos nuspręstų grįžti atgal į sceną – dar nežinia.
K. Rupulevičius ir A. Baukutė (nuotr. Balsas.lt)
Kaip patrauklią darbo vietą Seimą tikriausiai vertina ir K. Rupulevičiaus bendraamžis Daugardas Gruodis. Seimo nario mandato Fabijoniškių rinkimų apygardoje siekiantis partijos „Drąsos kelias“ kandidatas savo anketoje rašo, kad 2011 metais Didžiojoje Britanijoje baigė verslo ir vadybos studijas. Tačiau Nortamptono universiteto (The University of Northampton) bakalauro diplomas neatvėrė jam stebuklingų durų – D. Gruodis šiuo metu yra bedarbis. Pernai uždirbęs per 33 tūkst. litų keturiasdešimtmetis vyras jokio privalomo registruoti turto kol kas neužgyveno, nei brangių papuošalų, nei dividendus nešančių akcijų neturi. Tiesa, D. Gruodis turi šiek tiek santaupų 30 tūkst. litų. Tad jeigu geidžiamos darbo vietos ir negaus, badas jam bent artimiausiu metu negresia.
Iš diplomų košės neišvirsi
Du aukštojo mokslo diplomai (istorijos mokytojo bei Europos Sąjungos politikos ir administravimo) kol kas nedaug naudos teatnešė ir vilniečiui Andriui Mulevičiui, kuris dėl parlamentaro kėdės kausis toje pačioje Fabijoniškių vienmandatėje rikimų apygardoje. VRK svetainėje skelbiama, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos remiamas kandidatas – Vilniaus Žirmūnų vaikų ir jaunimo klubo šachmatų būrelio vadovas. Nei turtų, nei santaupų A. Mulevičiui jo mokslai kol kas neatnešė, o pernai gautos deklaruotos jo pajamos nesiekia nė 3 tūkst. litų.
Dar vienas bedarbis – Emigrantų partijos kandidatas į Seimą Kėdainių rinkimų apygardoje Redas Kimantas. Tačiau lyginti jo su D. Gruodžiu ar A. Mulevičiumi negalima. Palyginti su jais R. Kimantas – turtingas žmogus. Vos prieš kelias dienas Kristaus amžiaus sulaukusio vyro „sąskaitoje“ privalomo registruoti turto nedaug – vos už 40 tūkst. litų, tačiau jo santaupos – beveik 190 tūks. litų. Vien pernai jo pajamos viršijo 45 tūkstančius. Tačiau Gyventojų pajamų mokesčio R. Kimantas pernai nesumokėjo nė lito.
Tarp beveik 2 tūkstančių kandidatų į Seimą yra ir tautos labui nusprendusių padirbėti pensininkų. Vienas iš jų – pats save iškėlęs Edvardas Satkevičius. Gerokai per 70-metį perkopęs vyras rinkėjų balsų tikisi Žaliakalnio rinkimų apygardoje. 1959 metais tuometį Kauno politechnikos institutą (KPI) baigęs E. Satkevičius studijavo ir Maskvos (Rusija) Baumano aukštojoje technikos mokykloje, tačiau dėl pablogėjusios sveikatos jos nebaigė. Buvęs KPI ir Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dabar Gedimino technikos universitetas) dėstytojas anketoje rašo, kad yra 80 tarybinių išradimų autorius bei turi „vieną Lietuvos išradimo patentą“. Tačiau turtų jis taip pat nesusikrovė. E. Satkevičiaus privalomas registruoti turtas – 74 tūkst. litų, santaupos – 9 tūkst. litų, o pernai per visus metus neuždirbo nė 500 litų. Tiesa, anketoje nenurodyta, kokio dydžio pensiją jis gauna, tad belieka spėlioti, pilietinė pozicija, noras pasidalinti sukaupta patirtimi ar apytuštės kišenės paskatino inžinierių pensininką pamėginti ramų gyvenimą iškeisti į Seimo nario mandatą.
Seimas – tikrai puiki darbo vieta. Nebloga alga, dar įvairūs priedai piniginę pastorina – visai kas kita, negu iš bedarbio pašalpos ar iš pensijos gyventi. O ir darbas prestižinis: salėje posėdžiauti – tai ne griovius kasti.
Seime posėdžiauti – lyg šluotražiu mosuoti
Niekas nesiginčija – vertinga kiekviena patirtis, kurią įgyjame. Ir teneįsižeidžia patirtį „gyvenimo universitetuose“ sukaupusieji, tačiau skaitydami kai kurių kandidatų į Seimą anketas ir biografijas vyresniosios kartos rinkėjai noromis nenoromis prisimins sparnuotą sovietmečio frazę, kad „valstybę valdyti gali kiekviena melžėja“.
Gimusiems gerokai vėliau paaiškiname: ir TSRS, ir LTSR Aukščiausiųjų Tarybų sudėtyje privalėjo būti įvairių profesijų atstovų. Galima spėti, kad net tam tikros „kvotos“ buvo: tiek mokytojų, tiek šaltkalvių, tiek gydytojų ir medicinos seserų.
Tik patekti tarp išrinktųjų jiems buvo nepalyginamai lengviau, negu tiems, kurie dalyvauja 2012 metų rinkimuose į Seimą. Pavyzdžiui, muzikos dėstytojui ir orkestro vadovui Antanui Pauliukui dėl vienintelės vietos Nevėžio rinkimų apygardoje teks susikauti su dar 14 kandidatų. Vienos jaunųjų – Emigrantų partijos kandidatas baigęs Panevėžio miesto J. Švedo aukštesniąją pedagoginę muzikos mokyklą, dirbo meno vadovu kultūros namuose, vadovavo ansambliui, organizavo renginius, kuria dainų tekstus ir muziką ir net išleido keletą autorinių dainų albumų. Paragavęs emigranto duonos santaupų nesusikrovė, o 2011 metais teuždirbo 8 tūkst. litų. Būtų išrinktas – parlamento dainorėlių gretas papildytų, o gal ir ansamblį sukurtų?
O štai Algirdas Janyšius – Socialistinio liaudies fronto kandidatas daugiamandatėje apygardoje – žemės ūkio specialistas. Ir ne bet koks. Beveik 70-ies sulaukęs vyras – agronomas. Šią profesiją jis įgijo Buivydiškių tarybiniame ūkyje-technikume. O vėliau baigė ir aukštąją mokyklą. Tiksliau Aukštąją partinę mokyklą. Bet visą laiką dirbo žemės ūkyje, rašoma jo anketoje VRK svetainėje. Šis kandidatas turi ir šiek tiek turto (už 11 500 litų), ir šiek tiek santaupų – 37 tūkst. litų, bet štai pajamų skiltyje 2011 m. puikuojasi nulis.
Į Seimą su Kristinos Brazauskienės vadovaujama Demokratine darbo ir vienybės partija Kauno kaimiškojoje rinkimų apygardoje tikisi pateikti ir kariškis Darius Krukonis. Beveik 40-ies sulaukęs kandidatas – teisininkas. Tačiau prieš tai jis baigė Versalio akademijos EVRY techninį licėjų ir įgijo šiluminių technologijų instaliatoriaus profesiją. Tai gal kaip ik jis žinos, kaip atpiginti šilumą Lietuvos gyventojams? Juo labiau, kad vadovauti moka – D. Krukonis yra Lietuvos Šaulių Sąjungos 2-sios Vytauto Didžiojo rinktinės kuopos vadas, rašoma VRK svetainėje. „Tarnyba Lietuvos žmonėms buvo ir yra esminis pašaukimas; pagrindinis asmeninis įsitikinimas, kad viešosios institucijos turi pirmiausia tarnauti žmogui, ir tik tada bus įgyvendinti tautos ir valstybės interesai, o ne atvirkščiai“, – savo poziciją minėtoje svetainėje atskleidžia šis kandidatas.
Kita šios partijos kandidatė Virginija Stanionienė, rinkėjų palankumo sieksianti Panemunės rinkimų apygardoje – taip pat praktiškos profesijos atstovė. Aukštesniąją technologijos mokyklą baigusi moteris – tekstilės medžiagų technologijos žinovė. Jos partijos kolega, rinkėjų balsų besitikintis Suvalkijos rinkimų apygardoje, Mindaugas Zdanevičius – patyręs kelininkas, baigęs Vilniaus geležinkelių transporto technikumą.
Profesionalų sąrašą papildo dar vienas šios partijos kandidatas – daugiamandatininkas Ruslanas Karapetrovas. Klaipėdietis, mokantis net 3 užsienio kalbas, profesinį išsilavinimą kiek daugiau negu prieš 10 metų įgijo Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykloje. Tačiau šiuo metu jūreivis dirba vienoje įmonėje darbų vadovu.
Bet neabejotina šio sąrašo lyderė – prie garbaus 60-mečio artėjanti Socialistinio liaudies fronto kandidatė daugiamandatėje apygardoje Felicija Pachar. Nuo vaikystės Lietuvoje gyvenanti, Gardine (Baltarusija) gimusi moteris nurodo įgijusi vidurinį išsilavinimą. Anksčiau ji dirbo paštininke, darbininke vienoje baldų pramonės įmonėje, o dabar dirba vienoje uždarojoje akcinėje bendrovėje kiemsarge.
Nors pensija jau ne už kalnų, F. Pachar santaupų deklaruoja neturinti, jos privalomas registruoti turtas vertas mažiau negu 70 tūkst. litų, jokių brangenybių, juvelyrinių dirbinių ar vertybinių popierių anketoje ji nenurodo. Pernai moteris teuždirbo 6675 litus. Tad iš ko gyvens, pensijos sulaukusi, jei į parlamentą nepateks?
Kiemsargė, jūreivis, orkestro vadovas, braižybos ir muzikos mokytojai, sovietinės milicijos ir aukštosios partinės mokyklos absolventai, blaivyklos klientai ir naminukės gamybos specialistai – net kelis aukštuosius baigę ir vos vidurinį išsilavinimą įgiję – visi jie tikisi gauti nemažai rinkėjų balsų. Jeigu nesitikėtų, veikiausiai nė nebandytų.
Ir jau po kelių dienų žinosime, kuriems iš jų Lietuvos piliečiai pasakė „taip“, kas dėl išsvajotos 141 kėdės kausis toliau, o kam duris rinkėjai užtrenks jau pirmajame ture.
Kita vertus, labai knieti sužinoti, kuri aukštoji mokykla pirma sugalvos pasiūlyti Seime įsteigti savo filialą – ketverių metų kaip tik užtenka baigti bakalauro studijas „neatsitraukiant nuo darbo“ būreliui tų, kurie kol kas baigę tik vidurinę mokyklą ar kokį technikumą...
Taip pat skaitykite:
Į Seimą – „kelių ereliai“, ir blaivyklos klientai
Į Seimą – „kelių ereliai“ ir „naminukės“ specialistai
Į Seimą: su svastika kaklaraištyje ir šachmatininko Č. Juršėno pakeisti?
