Rusų sąjungą reklamuojančiame leidinyje džiūgaujama, kad pusė lietuvių tautos išvežta į Sibirą, o kita dalis iššaudyta. Esą tada Lietuvoje įsivyravo taika, suklestėjo ekonomika, rašo dienraštis „Respublika“.
Reklaminiame laikraštyje bandoma šmaikštauti Lietuvos žmonėms ne itin juokingomis temomis. Leidinio juokų skyrelyje pateikiamas klausimas, kuo optimistas skiriasi nuo pesimisto. Atsakymas: optimistas į Sibirą važiuoja traukiniu, pesimistas eina pėsčiomis.
Užgauliojama ne tik istoriniais faktais, bet ir bandant niekinti Lietuvos vadovus, kurie vadinami banditais, gaujų vadais. Rinkėjų simpatijas bandoma pelnyti, esamus ir buvusius vadovus lyginant su gyvuliais.
Pirmame laikraščio puslapyje – Baltarusijos diktatoriaus A. Lukašenko nuotrauka ir antraštė, teigianti kad tik jis išves tautą iš aklavietės. Nors laikraštyje šlovinama sovietinė santvarka, Rusų sąjungos kandidatai fotografuojasi prie naujųjų sostinės dangoraižių.
Atidžiau skaitant laikraštį paaiškėja, kad provokatoriai nėra itin drąsūs: kalba aptaki, autorystė nenurodyta, užgauliojami asmenys vadinami pravardėmis, vietoj jų nuotraukų įdėtos karikatūros, nėra nurodyta, kas laikraščio leidėjas.
Pats Lietuvos Rusų sąjungos vadovas Sergejus Dmitrijevas, paklaustas apie leidinį atsakė, kad „mes nė prie ko“. S. Dmitrijevas tvirtina nežinąs, nei kas leidinį leido, nei kas už jį mokėjo. Jo nuomone, tai vieno iš partijos keltų kandidatų, nepriklausančio partijai, darbas. S. Dmitrijevas sako, kad šio kandidato sureikšminti nereikia, nes jis įrašytas sąrašo pabaigoje.
Dienraštis rašo, kad laikraštį veikiausiai išleido Jurijus Subotinas, Rusijos pilietis, turintis ir Lietuvos pilietybę. J. Subotinas buvo teistas, bet rinkėjams įrodinėja, kad byla prieš jį sufabrikuota. Jis nesėkmingai dalyvavo visuose rinkimuose ne tik į savivaldą, bet ir į Seimą, taip pat bandė kandidatuoti į prezidento postą.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) reklaminį leidinį perdavė Valstybės saugumo departamentui. VRK pirmininkas Z. Vaigauskas dienraščiui situaciją pakomentavo šitaip: „Kuo mažiau dėmesio reikia skirti tokioms provokacijoms. Kai kuriems rinkėjams tokie kandidatai Dievo atgaiva. Praėjo mada, kai kandidatai savo programose rašo tokius dalykus, kurie visiškai nepriimtini, kursto nesantaiką. Bet pavienių atsiranda, kurie bando taip darytis reklamą. Kovoja prieš demokratiją, o naudojasi demokratinėmis vertybėmis. Paradoksas“.
