Arvydas Praninskas
Ar Lietuvos socialdemokratų partijai iki savivaldybių tarybų rinkimų pavyks išlaikyti smarkų atotrūkį nuo konkurentų visuomenės labiausiai remiamų politinių jėgų sąraše?
Lenkia daugiau nei 2 kartus
Praėjusių metų pabaigoje bendrovių „Spinter tyrimai“ ir „Vilmorus“ atlikti viešosios nuomonės tyrimai atskleidė, kad Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) turi itin didelį Lietuvos piliečių palaikymą. „Spinter tyrimų“ duomenimis, likus kiek daugiau nei 3 mėnesiams iki kovo 1 d. Lietuvoje įvyksiančių vietos valdžios rinkimų, socialdemokratams labiausiai simpatizavo kas ketvirtas šalies gyventojas. Atsakydami į apklausos klausimą, už kokią partiją ar politinį judėjimą balsuotų, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį, socialdemokratus pasirinko 24,9 proc. respondentų. Antroje vietoje liko partija „Tvarka ir teisingumas“ (12,2 proc.), trečioje – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) (9,1 proc.). Į pirmąjį penketuką pateko ir Darbo partija (8,6 proc.) bei Liberalų sąjūdis (7,2 proc.).
Įdomu tai, kad parama socialdemokratams, pasak bendrovės „Spinter tyrimai“ atstovų, per mėnesį iki apklausos surengimo išaugo 3,2 proc. Skelbiama, kad toks didelis socialdemokratų populiarumas viešosios nuomonės tyrimuose pernai buvo užfiksuotas tik prieš pusmetį. Smarkus socialdemokratų atotrūkis nuo konkurentų gruodį nustatytas ir bendrovei „Vilmorus“ atlikus apklausą. 21,8 proc. respondentų į klausimą, už kurią partiją balsuotų, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį, atsakė, kad už LSDP. Antroje vietoje liko TS-LKD (10,2 proc.), trečioje – „Tvarka ir teisingumas“ (7,9 proc.), toliau sekė Darbo partija (7,8 proc.) ir Liberalų sąjūdis (7,2 proc.). Taigi, abiejų tyrimų rezultatai rodo, kad potencialių socialdemokratų rinkėjų dalis šiuo metu yra daugiau nei 2 kartus didesnė už artimiausių pagal populiarumą politinių konkurentų skaičių. Ką galėtų reikšti tokie skaičiai, teiravomės politologo, Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto direktoriaus profesoriaus Algio Krupavičiaus.
Lyg vanduo nuo žąsies
Iš pirmo žvilgsnio toks socialdemokratų populiarumas stebina: juk ši partija valdžioje yra jau dvejus metus, pusę Seimo valdančiosios koalicijos kadencijos, taigi, per tiek laiko priėmė ne tik visuomenės teigiamai įvertintų sprendimų, bet r ne tokių populiarių. Galima ginčytis, ar per dvejus metus Lietuvoje įvyko kokių nors pokyčių siekiant pakelti žmonių gyvenimo lygį, sumažinti emigraciją, pradėti kovą su vadinamąja didžiąja korupcija, sumažinti milžinišką socialinę atskirtį.
Tačiau ne vienas Lietuvos rinkėjas turbūt gerai prisimena, kad sprendimą padidinti minimalų atlyginimą aktyviausiai valdančiojoje koalicijoje rėmė ne socialdemokratai, o „darbiečiai“, kad socialdemokratai buvo apsisprendę nuo šių metų panaikinti centriniam šildymui taikomą lengvatinį PVM tarifą, ir tik koalicijos partnerių pastangomis toks sprendimas buvo pakeistas. Suprantama, kad ir vieno, ir kito minėtų politinių sprendimų pasekmes būtų pajutę šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų, ir kyla abejonių, ar socialdemokratai dabar galėtų džiaugtis tokiais aukštais apklausų reitingais. Taigi, kodėl priimtų visuomenės akyse nepopuliarių sprendimų arba jų projektų svarstymo pasekmės nuo socialdemokratų nuvarva kaip vanduo nuo žąsies, nėmaž netrukdydamos augti jų populiarumui?
A.Krupavičius pripažino, kad Darbo partija buvo tikrai aktyvi rengiant ir priiminėjant socialiai orientuotus valdžios sprendimus ir neretai net atlikdavo lyderės vaidmenį. Tačiau, pasak jo, negalima sakyti, kad ir socialdemokratai nieko nedarė: valdančiojoje koalicijoje yra trys partijos, ir dėl visų sprendimų visi koalicijos dalyviai turi sutarti. Taip pat, pasak politologo, visai natūralu, kad koalicijoje diskutuojant įvairiais klausimais pozicijos kartais išsiskiria.
„Kita vertus, negalėtume sakyti, kad ši Vyriausybė nėra socialiai orientuota. Ji stengiasi būti socialiai jautresnė, palyginti su Andriaus Kubiliaus Vyriausybe. Juk Lietuva A.Kubiliaus laikais buvo beveik pirmoji Europos Sąjungos valstybė, kuri krizės akivaizdoje nusprendė sumažinti pensijas. Toks žingsnis paprastai būna paskutinis visų taupymo politikos sprendimų sąraše. O Lietuva jį žengė gana drąsiai: Vyriausybė tokį sprendimą priėmė, nelabai dairydamasi į šalis“, – pridūrė pašnekovas. Jis atkreipė dėmesį, kad dabartinė Vyriausybė grąžina neišmokėtas pensijas, padidino atlyginimus kai kuriems viešojo sektoriaus darbuotojams. Buvo padidintas minimalus atlyginimas, šiek tiek pertvarkyta socialinės paramos sistema, kuri esą atrodo efektyvesnė nei buvusi, o dabartinės valdžios darbų socialinės politikos srityje sąrašą esą būtų galima tęsti.
Politinės viltys ir nežinomieji
Nors, prof. A.Krupavičiaus teigimu, socialdemokratai tikrai turi labai daug galimybių tapti partija Nr. 1 rinkimų pradžioje, ar taip ir bus, dar nelabai aišku. Politologas priminė apie vieną nežinomą veiksnį – kaip visuomenės nuotaikas paveiks euro įvedimas.
„Trumpalaikėje distancijoje bet kokie kluptelėjimai euro įvedimo procese gali sumažinti reitingus, pirmiausia socialdemokratų, nes dabartinėje valdančiojoje koalicijoje būtent jie buvo ta politinė jėga, kuri labiausiai prisidėjo prie Lietuvos atsiradimo euro zonoje. Gerokai skeptiškesni buvo „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“. Tai – vienas dalykas. Antras dalykas – nereikia pamiršti rinkimų į Europos Parlamentą pamokų. Tada visi visuomenes nuomonių tyrimai rodė, kad socialdemokratai neabejotinai turi pirmauti šiuose rinkimuose, ir jų pergalė turėjo būti užtikrinta, bet atsitiko taip, kad LSDP juose finišavo lygia greta su TS-LKD. Abi šios partijos surinko beveik tiek pat rinkėjų balsų“, – priminė politologas.
Pasak jo, kitas didelis minėtų rinkimų netikėtumas buvo tas, kad nuo socialdemokratų nedaug atsiliko ir Liberalų sąjūdis. Netgi „Tvarka ir teisingumas“ buvo netoli nuo socialdemokratų. Taigi, užtikrintai prognozuoti, kad savivaldybių tarybų rinkimuose socialdemokratai bus pirmi, matyt, būtų sudėtinga, teigė A.Krupavičius. „Rinkimuose atsitinka įvairių dalykų, ypač Lietuvoje. Ir jų rezultatai tikrai nėra tiksliai prognozuojami, žvelgiant iš kelių mėnesių perspektyvos.“
Savivaldybėse padėtis skiriasi
Profesorius atkreipė dėmesį, kad artėjantys savivaldybių tarybų rinkimai bus kitokie nei Europos Parlamento: pasak jo, faktiškai bus 60 skirtingų rinkimų vienu metu, netgi dvigubai daugiau, jei skaičiuotume ir tiesioginius merų rinkimus. „O situacija kiekvienoje savivaldybėje yra savita. Jei prisimintume buvusius savivaldybių tarybų rinkimus, galėtume prognozuoti, kad, pavyzdžiui, Kaune daugiausia galimybių, ko gero, turi TS-LKD, Druskininkuose, matyt, socialdemokratai, Ignalinoje, labai tikėtina, turimą persvarą išlaikys Valstiečių ir žaliųjų sąjunga“, – sakė A.Krupavičius.
Pasak jo, jei kalbėtume ne tik apie socialdemokratų perspektyvas būsimuose savivaldybių tarybų rinkimuose, turėtume manyti, jog vietos valdžioje svarbiausios partijos bus tos, kurios ir šiandien yra tarp įtakingiausių – socialdemokratai, TS-LKD, Darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“. Liberalų sąjūdis turėtų šiek tiek pagerinti savo pozicijas. „Paprastai savivaldybių tarybų rinkimuose sėkmingai dalyvauja Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, ir, matyt, šie rinkimai taip pat neturėtų būti didelė išimtis. Lietuvos lenkų rinkimų akcija, be abejo, Vilniaus krašte taip pat gaus savo balsus, kaip ir per kiekvienus rinkimus. Didesnis klaustukas yra gal tik dėl naujosios Artūro Zuoko partijos ateities. Apskritai Liberalų ir centro sąjunga, nepaisant nesėkmių Seimo ir Europos Parlamento rinkimuose pastaraisiais metais, savivaldybių tarybų rinkimuose, panašiai kaip Valstiečiai ir žalieji, gebėdavo gauti nemenką rinkėjų paramą“, – dėstė jis.
Anot A.Krupavičiaus, savivaldybių, kurių tarybose viena partija turės akivaizdžią daugumą, veikiausiai bus nedaug. 2011 m. tokių buvo 13, 2002 m. – 10. Politologo teigimu, balsų pasiskirstymui įtakos gali turėti naujas veiksnys – tiesioginiai merų rinkimai. „Savivaldybių, kuriose viena partija turės absoliučią daugumą, turbūt bus apie 10, gal truputį daugiau. Kai kurias galima išvardyti: Šalčininkuose, Vilniaus rajone daugumą pretenduoja turėti Lietuvos lenkų rinkimų akcija, Kėdainiuose – Darbo partija, Ignalinoje – Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Birštone ir Druskininkuose – socialdemokratai“, – vardijo pašnekovas.
Padeda ir beveidė opozicija
Paskutinieji praėjusių metų viešosios nuomonės tyrimai taip pat atskleidė, kad premjero Algirdo Butkevičiaus reitingas yra gerokai išaugęs, o pačios Vyriausybės vertinimas – šiek tiek smuktelėjęs, nors ir išliko gana aukštas. Pasak A.Krupavičiaus, dabartinis premjeras yra tikrai populiarus, o to Lietuvoje jau seniai nebuvo, todėl jo autoritetas didina ir pasitikėjimą Vyriausybe.
Politologas taip pat atkreipė dėmesį, kad valdžioje esančių politikų populiarumas nemenkai priklauso nuo opozicijos veiklumo. „Opozicija šiuo metu yra visiškai beveidė. Net artėjant rinkimams, opozicijos darbotvarkėje apsiribojama aptakiais šios dienos aktualijų klausimais. Aiškios politinės darbotvarkės opozicija neturi, todėl valdančiosioms partijoms yra lengviau. Jei būtų priešingai, jei opozicija būtų aktyvi, matoma, turėtų aiškias alternatyvas valdančiosios koalicijos sprendimams ir politikai, tada intrigos būtų daugiau, ir reitingai galėtų dėliotis šiek tiek kitaip“, – sakė A.Krupavičius.
Jo teigimu, opozicijai trūksta bent kiek populiaresnių lyderių. Galbūt tai netaikytina Liberalų sąjūdžiui, bet jis dažnai vertinamas kaip antrojo ešelono partija. Pagrindine opozicijos partija turinčiai būti TS-LKD vadovauja praėjusios dienos, net ne šiandienos ar rytdienos lyderiai.
„Tokia padėtis vėlgi labai paranki socialdemokratams. Kita vertus, kalbame apie savivaldybių tarybų rinkimus, ir nors premjero autoritetas bei pasitikėjimas juo šiek tiek didins paramą socialdemokratams, bet tai tikrai nebus jokia panacėja. Rinkimus tam tikrose savivaldybėse turės laimėti socialdemokratų skyriai, juose esantys arba nesantys lyderiai. Socialdemokratai išsikėlė gana nuosaikų uždavinį: šiandien jie turi 22 merų postus Lietuvoje, o po naujų rinkimų tikisi gauti 20. Matyt, socialdemokratai savo reitingus ir galimybes vertina atsargiai“, – svarstė politologas. Tačiau, pasak jo, visais atvejais jie, matyt, planuoja po rinkimų gauti daugiausia merų postų ir daugiausia mandatų tam tikrose savivaldybių tarybose bei visoje šalyje.
